Prieš varžybas negalima skustis barzdos, kirpti nagų, skalbti marškinėlių, kojinių. Reikia malda kreiptis į Aukščiausiąjį, į kišenę įsidėti amuletą.

Tokiais ir gerokai keistesniais prietarais tiki ne vienas garsus sportininkas. Savotiškų ritualų, kurie tarsi neša sėkmę, sportininkai yra susikūrę šimtus. Yra ir tokių, kurie analizuoja kiekvieno sapno detalę ir tiki jų galia, bijo nelaimingų skaičių ar net lyg didžiausios nelaimės kratosi moteriškosios lyties atstovių draugijos.

Sutrypia naujus drabužius

„Niekad prieš varžybas nesiskutam kojų, o vaikinai – barzdų, tikime, kad taip apsisaugosime nuo griuvimų“, – ne kartą yra sakiusi Lietuvos dviračių treko čempionė Edita Janeliūnaitė.
Panašių prietarų laikosi ir žalgirietis Paulius Jankūnas. Jis, kaip ir nemaža dalis kitų krepšininkų, varžybų dieną nesiskuta barzdos, nekerpa nagų.
Šiuo principu vadovaujasi ir vienas geriausių šalies dviratininkų Tomas Vaitkus.
„Galioja toks įsitikinimas – jei varžybų rytą nusiskuti, tuomet iškyla didelė tikimybė prasidurti padangas“, – aiškino olimpietis.
Dviratininkai įtariai žiūri ir į naują aprangą – manoma, kad ji gali prišaukti nelaimę. Todėl pirmą kartą ją vilkdamiesi meta ant žemės ir simboliškai sutrypia kojomis. Tai tarsi ženklas, jog nugriuvusių sportininkų nemindys kiti.
Dviratininkai įtikėję, kad griūtį gali prišaukti ir netaisyklingai padėtas šalmas. Jokiu būdu negalima šalmo pasidėti atvirkščiai arba apversto.

Mina bažnyčių slenksčius

Šmaikštumu ir linksmu gyvenimo būdu pagarsėjęs sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas, pasirodo, turi ir kitą savo asmenybės pusę. Jis kaskart prieš svarbias varžybas ramybės ir paguodos ieško bažnyčioje.
„Malda man padeda susikaupti ir sutvirtėti psichologiškai. Suprantu, jog varžybų dieną viskas priklauso ne tik nuo tavęs, bet ir nuo sėkmės bei likimo“, – atviravo intensyviai Pekino olimpinėms žaidynėms besirengiantis atletas.
Kaip vieną pergalės garantų – maldą ir Dievo galią – vis dažniau pabrėžia „Šiaulių“ krepšinio ekipos vyriausiasis treneris Robertas Kuncaitis.
Prieš keletą metų jis yra patyręs žiaurią automobilio avariją, kurios metu žuvo žmona.
Jis prieš kiekvienas varžybas sukalba kurią nors žinomą maldą. Tiesa, šiek tiek sutrumpintą. „Nežinau, ar krepšininkai meldžiasi iš širdies, tačiau maldą sukalbame kartu“, – sakė R.Kuncaitis.
Nežabotomis emocijomis garsėjantis „Atlanto“ futbolo komandos vyriausiasis treneris Vacys Lekevičius prieš nervingas ir svarbias rungtynes taip pat prisimena maldą. Nieko nestebina, kai futbolininkai išeidami į aikštę persižegnoja.
Prieš didžiuosius startus, kur trasos žmogaus jėgoms atrodo neįveikiamos, visada malda į Dievą kreipiasi ir pasaulio ultratriatlono čempionas Vidmantas Urbonas. Garsaus sportininko kuprinėje kaip talismanas kartu keliauja ir gabalėlis pašventintos Agotos duonos.

Reaguoja į sapnus ir detales

R.Kuncaitis atviravo, jog, be Dievo valios, pasikliauja sapnų reginiais ir įvairiausiais kitais sutapimais.
„Analizuoju, ką sapnavau naktį prieš varžybas. Stengiuosi rasti paaiškinimą, kodėl sapne išniro viena ar kita detalė, – pasakojo krepšinio specialistas. – Vadovaujuosi ir kitais prietarais. Visada atkreipiu dėmesį, ar per treniruotę varžybų išvakarėse pirmasis metimas yra taiklus. Jei kuris nors krepšininkas pataiko – laukiu sėkmės. Priešingu atveju tenka nusiteikti pralaimėti“, – pridūrė R.Kuncaitis.
Įvairiausių prietarų yra susikūrę ir kitų sporto šakų atstovai. Boksininkai griežtai laikosi nuostatos, kurią pirštinę pirmiau mautis. Dešiniarankiai visada mauna dešinę, kairiarankiai – kairę.
Raiteliai stengiasi šokti ant žirgo atsispyrę tik dešine koja, o tenisininkai vengia užminti ant korto linijos kaire koja.
Krepšininkės, rankininkės, žolės riedulininkės ir futbolininkės stengiasi nesiūti prieš rungtynes, kad neužsiūtų vartų ar krepšio tinklelio.
Jei vykdamas į varžybas pamatysi baltą arklį, – pergalė beveik garantuota. Populiarus prietaras: nešvilpauti rūbinėje, nes taip galima prišaukti nelaimę.

Bijo velnio tuzino

Yra nemažai krepšininkų, mielai vilkinčių marškinėlius, pažymėtus tryliktuoju numeriu. Du Šarūnai – Marčiulionis ir Jasikevičius – įspūdingiausias savo ir apskritai Lietuvos krepšinio pergales pasiekė vilkėdami kaip tik tryliktuoju numeriu pažymėtus marškinėlius.
Juokas juokais, bet Šarūnas Jasikevičius, NBA negavęs sau įprasto 13-ojo numerio marškinėlių, taip ir neatskleidė už Atlanto visų savo sugebėjimų.
NBA žvaigždei Wiltui Chamberlainui tryliktasis numeris apskritai buvo sėkmės simbolis. Šis krepšininkas, pirmasis per vienas rungtynes pelnęs 100 taškų, 13 kartų buvo išrinktas į NBA „Visų žvaigždžių“ komandą.
Tačiau nemažai sportininkų, traukdami varžybų burtus, prisibijo velnio tuzino skaičiaus. „Man šis skaičius neša nesėkmę“, – sakė pasaulio ir Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionas Andrejus Zadneprovskis.
„Prieš kelerius metus per pasaulio čempionatą viskas klostėsi sėkmingai, po trijų rungčių pirmavau. Tačiau jojimo varžybose burtų keliu ištraukiau tryliktu numeriu pažymėtą žirgą. Jodamas griuvau ir palaidojau visas viltis iškovoti medalį. Žirgas buvo vienas greitesnių, tačiau, mano įsitikinimu, koją pakišo tas nelemtasis skaičius“, – aiškino olimpietis.

Moterys prišaukia nelaimę?

V.Lekevičius paiso ir itin drastiško prietaro: jis įsitikinęs, kad moterys prišaukia nesėkmę ir nelaimę.
„Juk ir visi karai kilo tik dėl moterų“, – juokėsi klaipėdietis.
Vykdami į varžybas „Atlanto“ ekipos vyrai niekada į tą patį autobusą nesisodina žmonų ir draugių.
Tą patį daro ir Panevėžio „Ekrano“ futbolininkai. Komandą lydinčios moterys privalo važiuoti kitu transportu. Prietaringai bijoti moterų draugijos vykstant į varžybas jie pradėjo tada, kai pastebėjo neginčytinus dėsningumus. Kartą vežėsi į varžybas keturias moteris, gavo į kaulus 4:0. Vežėsi dvi moteris, pralaimėjo 2:0.
Neigiamą moterų įtaką atskleidė ir R.Vyšniauskas. „Jei varžybų dieną pirmiausiai sutinki moterį, sėkmės tikrai nelauk“, – įsitikinęs jis.

Sugeba nuslėpti talismanus

Vieniems sportininkams apsisaugoti nuo nesėkmių padeda talismanai, žiedai, grandinėlės, auskarai ar amuletai, nors jų turėti aikštėje daugeliui draudžia taisyklės.
Bet, V.Lekevičiaus teigimu, sportininkai sugeba tų draudimų išvengti. Pavyzdžiui, jei talismanas yra žiedas, sportininkai jį vis vien mūvi, bet užklijuoja pleistru.
Beje, tam tikro ritualo laikosi ir buvęs ilgametis „Ekrano“ treneris, o dabar „Vėtros“ futbolo ekipos treneris Virginijus Liubšys. Per rungtynes treneris gerai jaučiasi tik tuomet, jei ant kaklo ryši šalikėlį su ekipos pavadinimo užrašu.
Ne kartą yra buvę, kai prieš pat varžybas futbolo klubo darbuotojos ar trenerio šeimos nariai lėkė namo atvežti pamiršto šalikėlio.
Dienraščio kalbinti sportinių aukštumų pasiekę atletai visi kaip susitarę pripažino, kad savotiški ritualai, dažnai susipynę su papročiais ir tradicijomis, iš šalies atrodo ganėtinai juokingai, tačiau tai padeda įveikti baimę.
Prietarai sukuria iliuziją, kad jais sportininkas gali valdyti padėtį, prisivilioti sėkmę ar net tampyti likimą už ūsų. Tiesa tai ar ne, bet kai kurių tradicijų laikymasis tapo neatsiejamu pergalių garantu.