Liepos 7–17 d. Birmingame (JAV, Alabamos valstija) vyksiančios Pasaulio sporto žaidynės pagal savo mastą ir reikšmę yra antroje vietoje po olimpinių žaidynių.

Beveik 3,6 tūkst. atletų išsidalys 30-ies sporto šakų varžybų medalius. Tarp jų bus ir sportiniai šokiai, ir kelios kovos menų šakos, žaidimų sporto rungtys.

S. Šeškevičius teisėjaus muaitái (Tailando bokso) dalyviams.

52-ejų kauniečiui tai bus jau antras didelis renginys per pastaruosius porą mėnesių. Neseniai jis grįžo iš Tarptautinės muaitái federacijos (IFMA) pasaulio čempionato Abu Dabyje.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) Lietuvai atstovavo ir du sportininkai – Linas Andrijauskas ir Martynas Jasiūnas. Pirmasis nusileido priešininkui iš JAV, šis tapo pasaulio čempionu. Antrasis lietuvis peršoko kovotojo iš Indijos barjerą, tačiau kitoje akistatoje turėjo pripažinti šeimininkų atstovo pranašumą.

„Mūsų vaikinai pasirodė neblogai. L.Andrijauskui kiek nepasisekė dėl burtų, o M.Jasiūnui po pergalingo starto antrame etape reikėjo visa galva pranokti šeimininkų atstovą, kitu atveju pergalė – vietos kovotojui“, – komentavo S.Šeškevičius.

Patyręs tarptautinės kategorijos teisėjas turnyre JAE negailėjo patarimų jaunesniam savo kolegai Robertui Šiuškai.

Pačiam S.Šeškevičiui buvo patikėta vadovauti čempionato atidarymo akistatai, kurioje savo meistriškumą demonstravo žinomas vietos kovotojas. Didesnių problemų nekilo, juolab kad JAE atstovas be vargo palaužė savo priešininką.

„Teisėjauti atidarymo kovai patikima ne bet kam. Ją stebėjo būrys aukštų Abu Dabio politikų, šeichų. Todėl prieš kovą man teko išklausyti instruktažą, kaip turiu elgtis ringe. Buvau perspėtas, kad per pristatymą negaliu atsukti nugaros tribūnose sėdinčiam svarbiausiam vietos šeichui. Pirmiausia turiu jam nusilenkti, tik tada galiu pasveikinti savo kolegas teisėjų komisijoje. Be to, man patarė kuo rečiau būti atsukus nugarą į garbingus svečius. Taip pat po kovos privalau kelti nugalėtojo ranką atsisukęs ne į teisėjus, kaip pas priimta, o į šeichus. Tiesa, kovos metu šie prašymai žiūrėti į garbingus svečius negaliojo, tad galėjau ramiai sekti sportininkų veiksmus, niekas dirbti man netrukdė“, – šypsojosi pašnekovas.

Įvykis: pasaulio muaitái čempionatas Abu Dabyje sulaukė specialistų, dalyvių ir svečių iš daugiau nei 80 šalių / muaythai.sport nuotr.

Toliau dirbti ringe lietuviui neteko, nes jis buvo paskirtas į vyriausiųjų teisėjų komisiją, prižiūrėjusią kitų kolegų darbą. O jų buvo apie šimtas.

„Krūvis buvo nemažas. Daugiau nei savaitę dirbome nuo ryto iki vakaro: nuo 7 val. ryto, kai buvo sveriami dalyviai, iki pat vakaro paskutinių kovų“, – pasakojo S.Šeškevičius.

– Kokios šalys diktavo madas Abu Dabio ringe?

– Stipriausias tradiciškai – Tailandas. Ši Azijos valstybė visuomet siunčia gausią ir pajėgią delegaciją. Ji Abu Dabyje susižėrė didelę šūsnį medalių. Tai suprantama, nes muaitái – Tailando nacionalinė sporto šaka, jai skiriamas didelis dėmesys ir finansavimas. Ne veltui į pasaulio čempionatą buvo atvykę jų šalies politikai ir diplomatai. Pagal dalyvių kiekybę šiemet konkurencija gal buvo kiek mažesnė, nes varžybose nedalyvavo Rusijos ir Baltarusijos kovotojai. Tačiau bendras lygis, atvirkščiai, pakilo. Muaitái padangėje suspindo šalys, apie kurių sportininkus anksčiau nebuvau girdėjęs: Sirija, Bahreinas, Dramblio Kaulo Krantas.

– Pasaulio čempionatas parodė naujausias jūsų sporto šakos tendencijas. Kokios jos?

– Tailando boksui Tokijo žaidynių metu buvo suteiktas olimpinės sporto šakos statusas. Muaitái pateko į artimiausią olimpiadų rezervą. Tokių šakų yra kelios dešimtys ir būtent iš jų yra pildoma olimpinė programa, tarkime, iš jos išbraukus kažkurią nepasiteisinusią sporto šaką. Arba olimpiados šeimininkai gali įtraukti keletą parodomųjų rungčių savo nuožiūra. Pavyzdžiui, Tokijuje buvo įtrauktas japonų nacionalinis kovos menas karatė. Akivaizdu, kad sporto šakos ikiolimpiniai procesai – ilgi ir sudėtingi, nes konkurencija milžiniška. Jei Tailando boksas vis dėlto patektų į olimpiadą ir man patikėtų ten teisėjauti, tai būtų svajonės išsipildymas, aukščiausias karjeros taškas.

Misija: pasaulio muaitái čempionate S. Šeškevičiui teko išskirtinė garbė  teisėjauti varžybų atidarymo kovai / S. Šeškevičiaus asmeninio archyvo nuotr.

– JAE vyko ir IFMA asamblėja. Kokie strateginiai sprendimai ten buvo priimti?

– Aptarėme aktualijas, artimiausius didelius startus. Akcentuotas taisyklių adaptavimas, pritaikymas vaikų ir jaunimo sveikatai saugoti. Norint pretenduoti į olimpinį vardą, sporto šaka turi prisitaikyti prie atitinkamų reikalavimų. Pavyzdžiui, pas mus jau senokai įdiegta dopingo kontrolė.

– Gal pasisėmėte minčių, kaip pakelti Lietuvos kovotojų lygį, ypač žinant, kad perspektyvoje jie galėtų tapti olimpiečiais?

Vis daugiau žmonių supranta, kad kovos menai – ne muštynės. Tai – rimtas sportas su griežtomis taisyklėmis ir tradicijomis.

– Jokio stebuklingo recepto nėra. Reikia akcentuoti kokybišką darbą su vaikais ir jaunimu. Juo labiau kad tai yra ilgalaikis projektas. Neturime skubėti siekdami vienadienių rezultatų. Tik nuosekliai dirbdami užsiauginsime aukšto lygio sportininkų kartą. Tą darbą turime atlikti klubuose. Beje, neseniai su mokiniais nutarėme įkurti savo klubą, kuriame šie aspektai bus labai akcentuojami. Pirmieji auklėtiniai jau tapo šalies vaikų čempionato prizininkais. Dabar klubas keliasi į naujas patalpas, kuriose darbuosis mano auklėtiniai, o aš būsiu labiau kaip mentorius, patarėjas.

– Ar tai vienintelė jūsų veikla?

– Anaiptol. Tenka dėstytojauti Lietuvos sporto universitete. Padedu įgyti kovos menų kvalifikaciją studentams, kurie jau turi aukštojo mokslo diplomą. Dalijuosi teorinėmis žiniomis, pedagoginio darbo su kovotojais patirtimi. Noriu pakeisti kovos menų įvaizdį visuomenės akyse. Malonu, kad vis daugiau žmonių supranta, kad tai nėra muštynės. Tai – rimtas sportas su griežtomis taisyklėmis ir tradicijomis. Beje, pastebiu, kad pastaruoju metu Tailando bokso, kikbokso treniruotes lanko daug merginų ir moterų. Jos supranta, kad tokios pratybos padeda deginti kalorijas, padailinti figūrą, gerina sveikatos būklę.

– O treniravimas, teisėjavimas?

– Mano pozicija tokia: yra laikas kopti į viršūnę ir yra laikas užleisti vietą jaunesniems. Dabar tęsiu darbą ringe, treniruoju, bet jau rūpinuosi ir tuo, kad užaugtų derama pamaina. Artėja metas, kai reikės užleisti vietą jaunesniems.