P.Suškovas baseine jaučiasi lyg žuvis vandenyje

Baigiantis metams pagal susiklosčiusią tradiciją buvo išrinkti geriausi miesto sportininkai. Sudaryta komisija, atsižvelgdama į per metus pasiektus rezultatus, įsiklausiusi skaitytojų nuomonės, paskelbė metų laureatus.

„Klaipėda“ bandys pakalbinti dešimtuko laureatus, taip pat stengsis susitikti ir su ankstesnių metų geriausiais miesto sportininkais.

Šįkart mūsų dėmesio centre prieš kelias savaites geriausiu Klaipėdos universiteto sportininku pripažintas daugkartinis Lietuvos rekordų autorius ir Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis Pavelas Suškovas.

Be sporto - liūdesys

24 metų vaikinas, kuris baseino takeliuose jaučiasi lyg žuvis vandenyje, juokavo, kad plaukimu susidomėjo dar būdamas mamos įsčiose (mama dirbo plaukimo trenere - Aut. past.), o plaukti išmoko anksčiau nei vaikščioti.

„Nuolat su mama būdavau baseine, stebėdavau, kaip treniruojasi jos auklėtiniai. Prisimenu, neiškentęs kartais ir pats įlįsdavau į vandenį ir bandydavau makaluoti rankomis“, - su šypsena veide prisiminė pirmuosius dar netvirtus žingsnius sporte tarptautinis plaukimo meistras.

„O laikui bėgant tiesiog tapau šio sporto fanatiku, be jo šiuo metu savo gyvenimo net negaliu įsivaizduoti. Nors baseine per dieną praleidžiu vidutiniškai po keturias valandas ir vidutiniškai nuplaukiu po dvylika penkiolika kilometrų, tačiau per poilsio dieną, sekmadienį, be treniruočių jaučiuosi kažkaip nekaip, apsnūdęs, atrodo, lyg kažko trūktų. Man patinka išsikrauti, išlieti savo energiją.

Kartais po ypač intensyvių treniruočių grįžtu namo visiškai išsekęs, be jėgų, tačiau su šypsena veide, kadangi žinau, jog į darbą įdėjau visą savo širdį, ir tikiu, kad atkaklios pastangos niekada nelieka nepastebėtos ir net visada atsiperka su kaupu“, - entuziastingai bei užtikrintai kalbėjo atletas.

„Be to, jei veikla yra ne tik mėgstama, bet ir mylima - tada sėkmė tikrai nenusigręš“, - kiek pamąstęs pridūrė beveik visose Europos šalyse rungtyniavęs plaukikas.

Rezultatais patenkintas

- Primink klaipėdiečiams šiemet iškovotus savo pasiekimus?

- Tapau Lietuvos, Baltijos šalių plaukimo čempionu. Metų pradžioje Maskvoje pasaulio taurės varžybose iškovojau aštuntąją vietą. O prieš kelias dienas Suomijos sostinėje Helsinkyje, plaukdamas 100 metrų nugara, patekau į pusfinalį. O kartu su komandos draugais kombinuotą estafetę įveikėme keturiolikti.

- Kaip vertini šias Senojo žemyno varžybas ir savo pasirodymą?

- Pavyko pasiekti geresnių rezultatų nei praėjusiais metais. Visada sezono pradžioje sekasi prasčiau, tačiau šiemet startas – gan sėkmingas.

Dabar mano pagrindinis tikslas – kuo geriau pasiruošti pasaulio čempionatui, kuris vyks Melburne (Australija) kitų metų kovo pabaigoje. Nuo šio čempionato bus galima laikyti normatyvus dėl patekimo į Pekino olimpines žaidynes.

- Šiemet nepatekai į geriausių miesto sportininkų dešimtuką. Ar nesigrauži?

- Aš apie tai per daug nemąstau, o tiesiog atlieku savo darbą.

Pavyzdžiui, prieš Atėnų olimpines žaidynes – 2003 metais – buvau dešimtas, 2004 metais – penktas, o praėjusiais metais, nors ir buvau pagerinęs kelis Lietuvos rekordus ir pasiekęs geresnių rezultatų, tačiau į dešimtuką net nepatekau. Nesuprantu aš komisijos vertinimo kriterijų...

Man svarbiau ne tai, ar mane įvertino, ar ne, o kad būtų sudaromos tinkamos treniruotėms sąlygos. Valdininkų pažadai dėl naujojo baseino statybų jau įgriso. Net Anykščiuose ir Šiauliuose daug geresni baseinai, įrengtos net pirtys. Mums apie tai belieka tik pasvajoti. O pavasarį net ketinama rekonstrukcijai uždaryti „Gintaro“ baseiną. Kyla elementarus klausimas: negi teks kasdien eiti į „Dinamo“ baseiną už pinigus treniruotis?

Lankė ledo ritulį

- Kaip manai, ko reikia, norint pasiekti sporto aukštumų?

- Pasiryžimo ir begalinio noro visuomet būti pirmam. Taip pat reikia nuspręsti, kas tau yra svarbiausia gyvenime, ar draugai bei pramogos, ar visai kita veikla.

Taip pat reikia nuolat į kažką lygiuotis, turėti savo favoritą. Nebijoti pasikonsultuoti bei paklausti patarimo.

- O koks jausmas užplūsta, kai atplauki pirmas arba pagerini šalies rekordą?

- Tik palietęs sienelę ir švieslentėje išvydęs teigiamus rezultatus, visada mintyse sakau: „Ačiū Dievui“. Kartais pasitaiko ir taip, jog iš džiaugsmo vos ašaros nerieda.

- Kaip leidi laisvalaikį?

- Dažnas naktinių klubų lankytojas tikrai nesu, tačiau per šventes apsilankau. Mėgstu čiuožinėti su pačiūžomis. Vaikystėje net derinau plaukimo ir ledo ritulio treniruotes. Tačiau dabar čiuožinėti su pačiūžomis galiu sau leisti labai retai, kadangi atsiliepia plaukimo rezultatams – kenkia kojų čiurnų lankstumui. Vasarą labai patinka poilsiauti prie jūros, pažaisti tinklinį, futbolą. Gan dažnai naršau po internetą, nevengiu paskaityti ir knygų.