Birželio 10-ąją Vilniuje vyksiančiose pirmosiose rungtynėse mūsų šalies ekipai dėl traumų negalės padėti net aštuoni pagrindinės sudėties žaidėjai: Valdas Novickis, Aurelijus Sabonis, Remigijus Čepulis, Tomas Eitutis, Mindaugas Andriuška, Andrius Račkauskas, Povilas Babarskas ir Rolandas Bernatonis.

Vyriausiasis rinktinės treneris Gintaras Savukynas teigė, kad atsiradusią spragą teks užpildyti Lietuvos klubuose rungtyniaujančiais, bet mažiau patirties turinčiais žaidėjais.

– Treneri, kaip komanda rengiasi mačui su lenkais? – paklausėme G.Savukyno.

– Svarbus kiekvienas atkrintamųjų varžybų etapas. Deja, šį kartą mūsų pasiruošimas nėra toks, kokio tikėjomės. Didžioji dalis žaidėjų atstovauja užsienio klubams, kurie nacionalinius čempionatus baigia vėlokai. Kita priežastis – traumos. Praradome net aštuonis žaidėjus, kurie sausį mums padėjo triumfuoti grupės varžybose. Tuos vyrus mėginame pakeisti Lietuvos klubuose rungtyniaujančiais rankininkais. Nėra ką slėpti: pasiruošimas svarbioms kovoms yra šiek tiek išbalansuotas.

– Ar nebaugina tai, kad rinktinei nepadės keli pajėgūs žaidėjai?

– Jie – ne tik mūsų rinktinės, bet ir savo klubų ramsčiai. Mums tai – didelis nuostolis. Į keblią padėtį žiūrime ir kitaip: tai bus iššūkis žaidėjams, kurie turi mažiau patirties, ir galimybė jiems įsitvirtinti pagrindinėje sudėtyje.

– Kaip manote, kokių problemų kils dėl to, kad Lietuvos komanda prieš mačą su lenkais nebus sužaidusi nė vienų kontrolinių rungtynių?

– Mėginsime žaisti mums būdingą rankinį. Nauji žaidėjai jau susipažino su mūsų įprastomis gynybos schemomis. Nerimo kelia tai, kad neturime dešiniojo pusiau krašto žaidėjo – nė vieno kairiarankio šioje pozicijoje. Į dešiniojo krašto poziciją pakvietėme Gražvydą Jušką ir Edviną Vorobjovą. Pastarasis aštuoniolikmetis – labai talentingas. Poziciją, kurioje mums trūksta žaidėjų, bandysime patikėti universaliems rankininkams – Augustui Strazdui, Aidenui Malašinskui, Vaidui Trainavičiui. Vis dėlto tai vis vien bus mūsų silpniausia vieta.

– Kaip vertinate lenkų rinktinę?

– Ji nuo 2002-ųjų nepraleido nė vieno Europos čempionato finalo turnyro. Tai liudija lenkų pajėgumą. Po atrankos į olimpines žaidynes iš rinktinės pasitraukė vyriausiasis treneris ir trys vyriausi žaidėjai. Tai mūsų nė kiek neguodžia, nes Lenkijoje gerų rankininkų pakanka. Branduolį sudaro šalies čempionų ir vicečempionų klubų bei ypač stiprioje Vokietijos bundeslygoje rungtyniaujantys žaidėjai – ar reikalingi papildomi komentarai?

– Ar keisis Lietuvos rinktinės žaidimo braižas?

– Galbūt koreguosime savo taktinius puolimo sprendimus – privalome sugalvoti, kaip išsiversti be kairiarankių žaidėjų. Vis dėlto nenutolsime nuo savo tradicinio stiliaus, nes per savaitę sugalvoti stebuklingą sėkmės receptą neįmanoma.

Kandidatai į rinktinę

Vilius Rašimas (Kauno „Granitas-Gaja-Karys“), Aistis Pažemeckas, Vaidas Trainavičius, Skirmantas Plėta (visi – Vilniaus „Šviesa“), Tadas Stankevičius, Jonas Truchanovičius, Karolis Stropus, Gražvydas Juška ir Benas Petreikis (visi – Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“), Edvinas Vorobjovas (Kauno „Lūšis“) ir legionieriai – Arūnas Vaškevičius („Kadetten Schaffhausen“, Šveicarija), Gintaras Cibulskis („BM. Ciudad Encantada“, Ispanija), Aidenas Malašinskas („Fraikin BM. Granollers“, Ispanija), Augustas Strazdas („SG Spigo HB West Wien“, Austrija), Vaidotas Grosas (Bresto „Meshkov“, Baltarusija), Nerijus Atajevas („US Creteil Handball“, Prancūzija) ir Andrius Gervė („HSG Barnstorf-Diepholz“, Vokietija).