Londono olimpinėse žaidynėse Lietuva turės net du gimnastikos atstovus – Rokas Guščinas ir Laura Švilpaitė pateko tarp 196 atletų, liepos 28–rugpjūčio 7 d. kovosiančių „North Greenwich“ arenoje.

Istorinius kelialapius lietuviai iškovojo šiemet sausį toje pačioje olimpinėje „North Greenwich“ bazėje vykusiose atrankos varžybose. Nors 21-ų R.Guščinas daugiakovėje užėmė 42-ąją vietą, o L.Švilpaitė buvo 56-oji, to pakako, kad jie būtų įrašyti į olimpiečių sąrašus.

„Ši sėkmė ir olimpinis kelialapis tikrai nebuvo atsitiktinis. Kryptingai ėjome šio tikslo link, daug treniravomės ir sunkiai dirbome. Teko paaukoti ne vieną vasarą ir pagaliau 2011-aisiais sulaukėme atpildo. Sėkmingai pavyko pasirodyti Japonijoje vykusiame pasaulio čempionate, kuriame buvo dalijami kelialapiai į olimpinių žaidynių atrankos varžybas. Sausio pradžioje fortūna nenusisuko ir Londone“, – kol kas aukščiausiu savo sportinės karjeros pasiekimu džiaugėsi R.Guščinas.

– Rokai, tave ar aplinkinius labiau nustebino ši sėkmė? – paklausėme šalies gimnastikos lyderio.

– Savo jėgomis pasitikiu visada. Treneriai ir artimieji taip pat į mane dėjo daug vilčių. Jaučiau šiokį tokį psichologinį spaudimą ir nenorėjau nuvilti. Pasiruošęs buvau labai gerai. Iš tiesų Londone mano rezultatas dar galėjo būti geresnis, tačiau užteko ir šio pasiekimo.

– Ar yra sportininkų, kurie mūsų šalyje sudaro tau konkurenciją?

– Lietuvos čempionatuose konkurencija galėtų būti didesnė. Pastaruosius penkerius metus aiškiai dominuoju Lietuvoje vykstančiose varžybose, tad didesni išbandymai – tik tarptautinės varžybos. Vis dėlto auga nebloga pamaina. Pavyzdžiui, Vilniuje yra keli jauni perspektyvūs vaikinai. Manau, po kelerių metų jie mes man iššūkį ir teks kaip reikiant pasivaržyti.

– Kokius tikslus kelsite olimpiadoje?

– Konkrečios vietos neplanuojame. Tai bus pirmoji mano olimpiada, tad norėčiau pasirodyti kuo geriau. Realiai vertinu savo galimybes, tačiau visuomet mėgstu sakyti, kad stebuklų būna. Jei pavyktų patekti į finalą tarp aštuonių stipriausių gimnastų, tai būtų nuostabus rezultatas, viršūnė.

– Esi kaunietis, tačiau nemažai laiko praleidi varžybose užsienyje. Ar dar palaikai ryšius su savo buvusiu treneriu Rolandu Zakšausku?

– Šis treneris atvedė mane į didįjį sportą, su juo praleidau pirmuosius 15 savo karjeros metų. Pastaruosius kelerius metus jis dirba Vokietijoje. Kartais pakviečia mane ir dalyvauju šioje šalyje vykstančiose tarptautinėse varžybose, man suteikiama proga ten pasitreniruoti. Išvykus jam, patekau į Kaune dirbančio Vlado Bogomolovo rankas. Džiaugiuosi trečius metus trunkančiu mūsų bendradarbiavimu, o iškovotas kelialapis rodo, kad judame teisinga linkme.

– Kaip vyks pasiruošimas Londono olimpiniam turnyrui?

– Varžybų grafikas įtemptas. Jau dabar viskas suplanuota keliems mėnesiams į priekį. Iki olimpiados ketinu dalyvauti mažiausiai dešimtyje tarptautinių varžybų. Manome, kad toks intensyvus varžybų maratonas bus naudingas ir optimalią sportinę formą pasieksiu tada, kai to labiausiai reikės.

– Tarp berniukų gimnastika mūsų šalyje – gana egzotiškas užsiėmimas. Kaip atradai šią sporto šaką?

– Pirmasis šiuo sportu susižavėjo mano vyresnysis brolis Matas. Būtent jis mane penkiametį atsivedė į treniruotes. Iš pradžių brolis visa galva buvo pajėgesnis, tačiau praėjus maždaug septyneriems metams mūsų meistriškumas susilygino. Brolis ir šiuo metu dažnai apsilanko treniruotėse, padeda patarimais.

– Kurioje daugiakovės rungtyje sekasi geriausiai?

– Stipriosiomis savo rungtimis laikau pratimus ant arklio, žiedų ir skersinio, o labiausiai patobulinti norėčiau akrobatinius įgūdžius laisvųjų pratimų aikštelėje. Kauno gimnastikos mokykloje esantis kilimas neatitinka tarptautinių reikalavimų, tad treniruotis tokiomis sąlygomis ir pasiekti įspūdingų rezultatų yra gana sudėtinga.

– Kiekvieną dieną sporto salėje praleidi bent po keturias valandas. Ar lieka laisvo laiko?

– Laisvalaikio turiu tikrai nedaug. Dirbame po šešias dienas per savaitę, tad atsipūsti galiu tik sekmadieniais. Prieš pusantrų metų baigiau studijas Anglijoje, kur gyvena mano mama. Sustoti neketinu. Ateinančią vasarą po olimpinių žaidynių planuoju pratęsti mokslus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ajovos universitetas pakvietė atvykti pas juos. Ten ir mokysiuos, ir treniruosiuosi. Manau, kad turėsiu puikią progą dar labiau pakelti savo meistriškumą.

Komentaras

Vladas Bogomolovas

Treneris

R.Guščinas – talentingiausias auklėtinis, su kuriuo man yra tekę dirbti. Be įgimto talento jis gali pasigirti ir neeiliniu užsispyrimu bei darbštumu. Nors pastaraisiais metais jį kankino nemažai traumų, savo tikslą – patekti į olimpiadą – jis pasiekė. Roko iškovotas kelialapis manęs nenustebino. Matydamas, kaip nuoširdžiai jis dirba, net neabejojau, kad šį tikslą pasieksime. Blogas tas kareivis, kuris nenori tapti generolu. Olimpinėse žaidynėse kelsime maksimalius tikslus. Reikia pažymėti, kad gimnastika – sporto šaka, kurioje labai svarbi sėkmė. Tikimės, kad ji mūsų Londone neaplenks.