Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas, po patirto fiasko prieš slovėnus buvo kaip niekada atviras ir konkretus: "Žaidžiam kaip vyrai be kiaušų".

R.Javtokas negailėjo saviplakos ir ne kartą pavartojo žodžius "bejėgiai" ir "beviltiškai". Kapitonas vėl buvo priverstas atsiprašyti rinktinės aistruolių.

"Graudu žiūrėt į mūsų žaidimą ir gaila fanų, kurie tiek kilometrų atvažiuoja palaikyt mūsų, o mes taip beviltiškai atrodom", - negailėjo kritikos komandai ir sau R.Javtokas.

- Robertai, galbūt rinktinei labiausiai trūksta dvasinio lyderio?

- Nežinau, ko trūksta. Atrodo, prieš tai normaliai žaidėm, prieš tuos pačius slovėnus buvome išlošę, o dabar atrodome bejėgiai. Žinoma, galibūt neturime tokio žaidėjo, kuris galėtų įmesti lemiamą metimą, kaip Jasikevičius, Šiškauskas ar Kaukėnas. Bet ne vien tai problema. Iki tol galėjom žaisti, o dabar visi ištižę. Ir nežinau, kuris nesistengia. Drabužinėje pradedam diskutuoti, visi sako, kad atiduoda viską. Gal ne ten tas jėgas išeikvojam?

- Sistemos neveikia?

- Jeigu sistemos neveikia, tai niekas neveikia. Gimdom kažką aikštėj... net nežinau, ką atsakyti. Graudu žiūrėti į mūsų žaidimą. Labiausiai gaila sirgalių. Jie atvažiavo tiek kilometrų mūsų palaikyti, o mes taip beviltiškai atrodom.

- Kažko nevykdote aikštėje?

- Negaliu atsakyti, ką mes tiksliai blogai darom. Bet niekas neveikia. Jei visi žaidėjai teisingai atliktų visas kombinacijas, jos turėtų veikti. Kiekviena kombinacija veikia, jei visi ja tiki.

- Slovėnai atrodė idealiai pasirengę rungtynėms, mes - priešingai. Kodėl?

- Prieš rungtynes atrodė, kad ir mes pasirengę. Norėjom išnaudoti tą šansą, bet... Teorinis šansas dar yra, bet aš nežinau. Reikia ne tiek jėgų atrasti, bet ir galvas geresnes į rungtynes "atsinešti". Nes dabar lakstome padrikai, vienas kitam padedame.

- Kažkas užsiblokuoja smegenyse einant į aikštę?

- Galiu apie save šnekėti. Kai išeinu į aikštę, atrodo, kad jėgų pilna, bėgu visur, net kai pralaimim 20 taškų, nenuleidžiu rankų, bet... vienas ne ten nubėgo, kitas padarė klaidą, ir atsiranda tas išsiderinimas.

- Per kitas dvejas rungtynes sugebėsite atsitiesti?

- Nežinau, kiek čia galima žadėti. Arba turim atsitiesti, arba užtenka tų pažadų. Turim ateiti kaip vyrai su kiaušais, o ne kaip vaikai, nes ir kita komanda iš mūsų išsityčios.

- Gal iki šiol labiausiai ir trūksta tų kiaušų?

- Manau.

Visas R.Javtoko interviu