Trys Lietuvos irklavimo ekipažais tęsia pasirodymą Londono olimpinėse žaidynėse. Saulius Ritteris prisipažįsta, kad siekti medalių įkvėpė ir puikus plaukikės Rūtos Meilutytės pasirodymas.

- Antradienis buvo džiugi diena visiems irkluotojams. Patys su Rolandu Masčinsku patekote į finalą, Donata Vištartaitė ir Mindaugas Griškonis – pusfinaliuose. Kokios nuotaikos?

- Diena tikrai labai sėkminga. Labai džiaugiamės.

- Kokia atmosfera tvyro kaimelyje, kuriame gyvenate. M. Griškonis pasakojo, kad aplink labai daug apsaugos. Tai netrukdo?

- Šunimis pjudo (juokiasi). O jeigu rimtai, niekas netrukdo. Apsauga turi būti. Kiek žinau, tokie buvo iškelti reikalavimai. Man tai netrukdo, žinoma, šiek tiek užtrunka kelionės iki kanalo, kol praeiname visus apsaugos punktus. Tiesiog šiek tiek reikėjo išmokti planuotis laiką.

- Kaip pats vertini rezultatą „finalas“. Ar buvo kokių nors „bet“?

- Jų visada būdavo, tačiau pusfinalyje jų nebuvo. Išsikėlėme sau užduotį ir ją įvykdėme. Prisipažinsiu, kad prieš olimpines žaidynes tokio gero rezultato patys nesitikėjome. Nebūtume smarkiai nusiminę, jeigu nebūtume patekę į finalą. Tiesiog norėjome gerai pakovoti su varžovais. Pavyko gerai irkluoti: tiek technine prasme, tiek fizine.

- Ką pačiam reiškia, kad plauksite olimpinių žaidynių finale?

- Man tai reiškia labai daug. Manau, kiekvieno sportininko svajonė yra dalyvauti savo rungties finale.

- Varžovus finale jau žinote. Su Rolandu kalbate apie tikslus paskutiniame plaukime?

- Varžovus žinome, tačiau iki pat starto finale stengsimės apie tikslus negalvoti. Varžybų dieną reikės mobilizuotis, norėsime pakartoti kuo geresnį savo irklavimą. Jeigu pavyks tai įgyvendinti, rezultatas bus geras. Apie vietas finale kalbėti nenoriu.

- Kas yra svarbiausia, irkluojant dviese?

- Privalome pataikyti vienas į kito techninį irklavimą. Svarbus yra ir nusiteikimas. Reikia sugebėti teisingai kartu susidėlioti mintis prieš startą.

- Ar kaimelyje, kuriame esate apgyvendinti yra sąlygos teingai dėliotis mintis?

- Yra, gyvename kambaryje po vieną. Tai man yra ganėtinai neįprasta. Esu pripratęs kambariu dalintis su Rolandu. Dabar supratau, kad galiu gyventi ir vienas. Sąlygos puikios. Džiaugiuosi, kad gyvename ne pagrindiniame olimpiniame kaimelyje. Ten, turbūt, yra daugiau šurmulio negu čia, kur veidai visi pažįstami.

- Ar turite laisvo laiko?

- Turime, tačiau laisvomis dienomis treniruojamės. Laisvo laiko turime tarp treniruočių. Galime išeiti pasivaikščioti po apylinkes. Labai daug apie laisvalaikį negalvojame, atvažiavome į varžybas. Laiko randame televizoriui. Stebime kitų sportininkų pasirodymus. Labai džiaugiamės dėl Rūtos Meilutytės pergalės. Jos triumfas nuteikė maloniai.

- Rūtos pergalė – papildoma paskata?

- Taip, susimąstome. Jeigu penkiolikmetė gali varžytis su suaugusiais ir daugiau patirties turinčiais sportininkais, kodėl mes negalime?

- Ekspertai jus panašiai vertina. Ne kartą jau skambėjo žodis „jauni“.

- Dabar tik džiaugiamės, kad nejaučiame jokio spaudimo. Mums prognozavo 7-13 pozicijas. Lūkesčius jau viršijome.