Skamba finalinė sirena dar vieniems gausiems įvykių sporto metams. Jie buvo labai įdomūs sporto mėgėjams ir, vertinant apskritai, geri patiems atletams. Bet tradicinis sportininkų sveikinimų maratonas neužgožė egzistencinių rūpesčių, kurie metų viduryje prasidėjo Vilniaus "Žalgirio" futbolo klube, rudens pradžioje buvo pratęsti Kauno "Žalgiryje", o dabar sunkumus savo kailiu pajuto ir daugelio sporto šakų atstovai.

Ekonominė krizė verčia labiau galvoti apie ateitį, o ne džiaugtis praeities pergalėmis. Lietuvoje girdisi kalbų, kad gali būti nebaigtas LKL čempionatas ar Lietuvos futbolo rinktinė bus priversta atsisakyti trenerio iš Portugalijos Jose Couceiro. Vis dėlto paties sporto nesunaikins jokia krizė. Čia kaip ta sakralinė frazė apie futbolą – rungtynės vyks bet kokiu oru. Galbūt kai kurie klubai nebegalės tęsti veiklos, gal sportininkams teks mokėti didesnius mokesčius, gal dalis jų išvyks į kitas šalis, gal bilietai į varžybas kainuos daugiau, tačiau gyvenimas be sporto neliks.

Todėl pavasarį vėl lauksime LKL finalo serijos tarp dviejų stipriausių šalies krepšinio klubų, fantastiško Lietuvos futbolininkų žygio pasaulio čempionato finalo turnyro link, gero šalies krepšininkų ir krepšininkių žaidimo Europos čempionate.

Sunku įsivaizduoti, kas turėtų vykti šalyje, kad žmonėms neberūpėtų šie įvykiai. Drįsčiau teigti, kad sportas sunkmečiu liks viena iš nedaugelio atgaivos ir nusiraminimo priemonių, kuri padės bent laikinai pamiršti gyvenimo sunkumus.

Stebėdami naujas kovas, tegu ir suveržtais diržais, prisiminsime ir 2008-uosius, kurie sporto mėgėjams padovanojo daug įspūdingų sporto reginių.

Pavasarį lietuvių žvilgsnius kaustė tradiciniai Lietuvos krepšinio lygos grandų mūšiai finalo serijoje ir dar viena galutinė "Žalgirio" pergalė.

Visus birželio vakarus futbolo mėgėjai galėjo leisti prie televizoriaus – vyko itin įdomus Europos futbolo čempionatas, baigęsis Ispanijos rinktinės triumfu.

Rugpjūtį prasidėjo svarbiausias ketverių metų sporto renginys – Pekino olimpinės žaidynės. Jeigu prie penkių lietuvių iškovotų medalių dar būtume galėję pridėti ir kokios nors spalvos krepšininkų apdovanojimus, turbūt būtume jautęsi laimingiausia tauta.

Tačiau Lietuva atrado Gintarę Volungevičiūtę, Mindaugą Mizgaitį, dar kartą įsitikino Edvino Krungolco sugebėjimais ir titaniška Andrejaus Zadneprovskio valia. Mes ir vėl didžiavomės Virgilijumi Alekna, nors jis pats olimpinį bronzos medalį įvertino kaip pralaimėjimą. Tačiau garsųjį disko metiką kažkada pamilę už jo pergales, dabar jį mylime ne tik už įspūdingą karjerą, bet ir už jo žmogiškąsias vertybes. Turbūt daugeliui lietuvių V.Alekna yra tapęs žmogaus sportininko etalonu.

Metų pabaigoje Europos čempionės medalį į Lietuvą parvežė stalo tenisininkė Rūta Paškauskienė – dar vienas šalies sporto perliukas, neretai tūnojęs kitų šešėlyje.

Norisi tikėtis naujų atradimų, gražių sporto akimirkų ir 2009-aisiais.