R.Vitkus: „Varžėmės pagal savo jėgas“

Savaitgalį baigėsi po 11 metų pertraukos Klaipėdoje vykusi „Žalgiriada“, kurioje varžėsi per 500 sportininkų iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Klaipėdiečiai, nusileidę vilniečiams ir kauniečiams, bendroje komandinėje įskaitoje liko treti.

Plečia varžybų geografiją

- Kaip vertinate klaipėdiečių pasirodymą? - paklausėme „Žalgirio“ sporto draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininko Rimanto Vitkaus.

- Gerai. Gal galėjo šiek tiek geriau krepšininkai pasirodyti, tačiau bendras rezultatas tenkina. Gaila, kad krepšininkės moterys nepateko į varžybas. Bet aš manau, kad ateityje visos problemos turėtų išsispręsti.

Ypač gerai pasirodė ir nudžiugino čempionais tapę tinklininkai.

- O pakilti iš nuolat užimamos trečiosios pozicijos bei aplenkti bent Kauną galimybių nebuvo?

- Mums su Kaunu ir Vilniumi sunkoka kovoti. Manau, kad padalyvavome pagal savo galimybes. Nors, kita vertus, ne kartą esame užėmę ir antrąją vietą.

- Klaipėdoje „Žalgiriada“ buvo surengta tik po vienuolikos metų pertraukos. Kodėl turėjo praeiti toks ilgas laiko tarpas?

- Mes siekiame, kad žaidynių geografija būtų kuo platesnė. Norime, kad varžybos vyktų visoje šalyje. Juk jei varžybas rengtume visada vienoje vietoje, būtų neįdomu. Pirmosios „Žalgiriados“ žaidynės vyko Elektrėnuose, vėliau ketverius metus – Smalininkuose, praėjusiais metais – Marijampolėje, o užpernai – Panevėžyje. Tikriausiai atėjo tas laikas, kai vėl reikėjo rengti mūsų mieste.

Tiesiog pasitarėme ir nusprendėme, kad šiemet Klaipėda – tinkamiausias miestas. Žmonės, atvykę iš mažesnių miestelių, galėjo ne tik pasportuoti, bet ir pailsėti prie jūros.

Skirta 40 tūkst. litų

- Kodėl pasirinktas būtent krepšinis, futbolas ir tinklinis? O kodėl „Žalgiriadoje“, pavyzdžiui, nerengiamos vadinamosios sporto karalienės – lengvosios atletikos varžybos?

- Tokios jau mūsų tradicijos. Norime, kad varžytųsi ne individualių sporto šakų atstovai, o komandos. Esame taip nutarę ir jau daugelį metų nesikeičia mūsų programa. Tik kartais rengiame įvairias parodomąsias varžybas. Anksčiau kviesdavomės galiūnus. O šiemet buvo surengtos virvės traukimo ir rankų lenkimo varžybos.

- Su kokiais sunkumais susidūrėte rengdami „Žalgiriadą“?

- Jei atvirai, sunkiausia buvo surasti patalpą pusės tūkstančio žmonių miniai. Mes tradiciškai po pirmos dienos varžybų rengiame vakaronę, į kurią sukviečiame visus šių žaidynių sportininkus. Siekiame, kad jie visi grojant muzikai galėtų susitikti, draugiškai pabendrauti, užkąsti ir linksmai praleisti vakarą.

O šiaip didesnių problemų nebuvo. Labai geranoriškai mokyklų vadovai skyrė sales, kiek prašėme kokios nors pagalbos, draugiškai padėjo.

- Tikriausiai šioms varžyboms buvo išeikvota nemažai lėšų?

- Iš viso „Žalgirio“ draugijai šios varžybos kainavo apie 40 tūkstančių litų. Kadangi ir apgyvendinimas, ir vakaronė nemažai kainavo. Dar inventoriaus kai kurioms mokykloms nupirkome...

- O kaip dabar gyvuoja „Žalgirio“ sporto draugija?

- Normaliai. Tvarkome, prižiūrime ūkį, renovuojame sporto salės.

Ne tik vasarą vyksta žaidynės, bet ir žiemą. Tuomet rengiamos žūklės, slidinėjimo ir stalo teniso varžybos.

Taip pat „Žalgiriečiai“ vyksta į Europos vasaros žaidynes. Šiemet į Daniją planuoja važiuoti apie 80-100 sportininkų. Žodžiu, verda sportinis gyvenimas.