Nežinau, kas atsitiko. Taip trumpai būtų galima išsakyti Lietuvos rinktinės puolėjo Simo Jasaičio žodžius po gėdingo Lietuvos krepšininkų pralaimėjimo Slovėnijai. Bene tvirčiausiu ir šaltakraujišku charakteriu pasižymėjęs žaidėjas šįkart nebuvo panašus į save. Kaip ir dauguma Lietuvos rinktinės krepšininkų.

- Negaliu pasakyti, kas nutiko. Beviltiškai pralaimėjome, - tarstelėjo Simas Jasaitis po pažeminimo Lodzės arenoje. - Rengėmės rungtynėms, bet vis tiek neapsigynėme.

- Draugiškose rungtynėse apsigindavote, o dabar gynybos visai neliko. Kas atsitiko? Turi būti priežastis, kodėl žaidimas taip išsiderino.

- Dabar jau Europos čempionatas vyksta, o draugiškos varžybos yra draugiškos... Dabar reikia žaisti, o ne per draugiškas.

- Ar žaidimo schemos, apie kurias kalba treneris, jums aiškios?

- Taip. Viskam rengėmės, juk žinojome, kokios svarbios varžybos mums. Analizavome slovėnų žaidimą, žiūrėjome vaizdo įrašus, rengėmės prieš kiekvieną jų žaidėją gintis.

- Tai gal nervai neišlaiko?

- Nežinau, gal.

- O gal fizinis pasirengimas trukdo?

- Tikrai esmė ne fiziniame pasirengime. Klaidos labiau...

- Ar bus dar stimulas kovoti?

- Aišku, kad bus. Nebeturime, kur trauktis, liko dvejos varžybos. Nors ir su tokiu žaidimu, bet vis tiek kausimės. Juk tiek sirgalių atvažiavo palaikyti. Nesinori gėdingai išvažiuoti.

- Atrodo, kad jums reikia labai stipriai supykti. Gal paskaitykite internautų komentarus apie save? Galbūt jie padėtų pažadinti jumyse sportinį pyktį.

- Atrodo, turime to pykčio. Visi tarpusavyje pasikalbame, kad reikia... Bet negalima taip žaisti.