Garsus krepšininkas pripažino, kad sunkiausia jam žaisti su komandomis, kurioms jaučia daug sentimentų
Šarūnas Jasikevičius dar kartą privertė kapituliuoti komandą, kuri buvo jo vaikystės idealas. Taip susiklostė, kad prieš keletą metų, kai norėjo žaisti Žalgiryje, jo paslaugų klubo vadovai atsisakė. Po to jis ne kartą grįžo į Kauną, tik ne kaip savas krepšininkas, o kaip varžovas.
Žino pergalių paslaptį
Liublijanos Olimpija, Barselonos Barcelona, Tel Avivo Maccabi - tai komandos, kurioms atstovaudamas 28 metų Š.Jasikevičius buvo ne kartą atvykęs kovoti į Kauną. Ir beveik visada jo komanda parklupdydavo Žalgirį. Vienintelį kartą Šaras nuleista galva paliko Sporto halę šių metų pavasarį, kai Žalgirs Eurolygos TOP-16 varžybose nugalėjo Maccabi.
Prieš pirmadienio rungtynes juokais paprašytas nesugadinti Žalgirio 60 metų jubiliejaus, Š.Jasikevičius sakė: Tai ką dabar daryti? Nežaisti? Nors aš ir myliu Žalgirį, mūsų komandoje yra dar 11 neblogų vyrukų, kurie labiau myli Maccabi.
Nors pirmoji šio sezono dvikova nebuvo geriausia iš visų, kiek Š.Jasikevičiui teko žaisti Sporto halėje, tačiau lietuvis tvirtai laikė Eurolygos čempiono Maccabi žaidimo gijas savo rankose. Per 33 minutes jis pelnė 10 taškų, atliko 7 rezultatyvius perdavimus ir išprovokavo 6 varžovų pražangas.
Kaune žaisti visada sunku
- Šarūnai, kaip vertinate pirmąsias Eurolygos sezono rungtynes su Žalgiriu?
- Pirmosios rungtynės niekada nebūna lengvos. Pirmąją mačo pusę nesužaidėme, kaip galime, bet neįmanoma visą laiką žaisti taip, kaip norisi. Po pertraukos jau parodėme, kad šiandien Maccabi komanda už tuos Žalgirio krepšininkus, kurie išsirikiavo prieš mus, yra stipresnė. Manau, turime džiaugtis šia pergale, nes kai sugrįš visi traumuoti Žalgirio žaidėjai, komanda rungtyniaus visai kitaip, ir kitoms B grupės ekipoms Sporto halėje nebus lengva laimėti. Tad ši pergalė mums yra labai svarbi.
- Jums pačiam kovoti su gimtojo miesto komanda buvo nelengva?
- Niekada nebūnu labai laimingas, kai reikia žaisti prieš Žalgirį, kuriam jaučiu daug sentimentų, arba prieš Barcelona ekipą, kuri taip pat yra artima man. O šiemet teks žaisti ir su Žalgiriu, ir su Barcelona. Tai nėra paprastos rungtynės, į kurias atvažiuoji, sužaidi ir išvažiuoji. Jos būna pačios sunkiausios. Iš tiesų Kaune žaisti man visada yra labai sunku. Ir dėl publikos, ir dėl meilės Žalgiriui, kurią jaučiu šiai komandai nuo mažų dienų. Bet stengiausi savo darbą atlikti kuo geriau.
Laimėjimų neskaičiuoja
- Kiek atvažiuojate į Kauną žaisti su Žalgiriu, tiek laimite. Galbūt skaičiavote, kiek pergalių jau iškovojote Sporto halėje?
- Reikia pabelsti į medį taip sakant. O šiaip tikrai neskaičiuoju pergalių Kaune, nes, jei pradėčiau skaičiuoti, būtų blogai. Reikia žaisti, galvoti apie rungtynes, kurios laukia prieš akis, nes iš jų vėliau susideda viso sezono rezultatai. Jeigu sezonui baigiantis kovoju dėl titulų - tai gerai, bet jei pradėčiau skaičiuoti, kur laimėjau ar pralaimėjau, jau reikėtų kabinti sportbačius ant vinies.
- Kokį įspūdį paliko Žalgirio jaunimas?
- Jaunimas iš tiesų geras. Tik sunku juos konkrečiau įvertinti, nes, manau, pirmose Eurolygos rungtynėse jie labai jaudinosi. Paulius Jankūnas jau pernai Eurolygoje galėjo pasireikšti, o Martynui Andriuškevičiui tokia proga bus šiemet. Girdėjau, kad ant žalgiriečių suolelio sėdi neblogų vaikinų. Tai labai džiugina, man labai smagu matyti juos žaidžiančius, nes tai reiškia, jog Lietuvos krepšinis, turintis gilias ir puikias tradicijas, ir toliau sėkmingai augina talentus. Galbūt šie vaikinai galės pratęsti mūsų pergalių tradicijas.
Pravertė poilsis po olimpiados
- Kaip sekėsi rengtis sezonui po sunkios vasaros ir olimpinių žaidynių?
- Pasirengimas vyko normaliai. Gerai, kad po Atėnų turėjau truputį atostogų. Tai buvo didelis pliusas. O pasirengimas sezonui niekada nebūna lengvas, tai - sunkus ir nuobodus darbas, bet be jo nebus ir rezultatų.
- Po olimpiados sakėte, kad neretai skauda kojas, tenka vartoti vaistus nuo skausmo. Kaip dabar jaučiatės?
- Dabar lyg ir nejaučiu tų problemų. Trys savaitės poilsio po olimpiados man labai pravertė, mano kūnas patyrė tarsi lengvą šoką. Šiuo metu nejaučiu jokių traumų, kurios kankino praėjusį sezoną. Vienu metu buvo pradėję traukti koją, bet keletą dienų nesitreniravau ir viskas praėjo. Duok Dieve, kad tik tokios bėdos būtų.
Maccabi sieks apginti titulą
- Maccabi išsaugojo žaidėjų branduolį, komandą papildė tik keli nauji žaidėjai. Gal net nesijaučia, kad yra keletas naujų veidų?
- Jaučiasi. Bet tai nėra dideli pasikeitimai, kai būna beveik iš naujo surenkama komanda. Nauji krepšininkai pakviesti siekiant pastiprinti vieną kitą konkrečią poziciją. Tikiuosi, kad jie bus naudingi. Janivas Grynas jau mače su Žalgiriu parodė, ką gali. Tai - pakankamai stiprus žaidėjas, labai reikalingas komandai. Jis kol kas pateisina į jį dedamas viltis.
- Ar tiesa, kad labiausiai ilgitės komandą palikusio Pinio Geršono asistento Deivido Blato?
- Jis buvo tas žmogus, kuris su mumis dirbdavo kasdienį darbą. Trūksta jo. Bet prieš sezoną visada būna truputį keista, kai reikia įprasti prie naujų trenerių ar žaidėjų. Netrukus įprasime prie visų pasikeitimų.
- Sprendžiant iš to, kad komandoje liko visi pajėgiausieji žaidėjai, turbūt galima teigti, jog Maccabi sieks pakartoti praėjusio sezono laimėjimą?
- Taip, kitaip nebūtų tikslo net dalyvauti varžybose. Bet Maccabi bus tik viena iš 7-8 komandų, kurios turi galimybių laimėti Eurolygą. O laimėti Eurolygą yra labai sunku, tam reikės daug pastangų. Stengsimės kovoti, bet viskas spręsis dar negreit, gal balandžio mėnesį. Iki to laiko dar reikės sužaisti ir laimėti daug rungtynių.
Naujausi komentarai