Prieš atsakingas varžybas treneriui Edmundui Norvilui ne kartą tiesiog stadione yra tekę žadinti Liną Grinčikaitę: "Pabusk, laikas pradėti apšilimą – greitai startas." Pasirodo, Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuvos sporto mėgėjų lūkesčius pranokusi sprinterė iš Klaipėdos gali atsispirti bet kokioms pagundoms, išskyrus miegą.

Negirdėtų net patrankų

"Linos stiprūs nervai, ji labai tvirta psichologiškai. Net , – neįtikimą auklėtinės savybę atvėrė E.Norvilas ir pridūrė: – Specialistai tvirtina, kad sprinteriai turi daug miegoti, tačiau tai – jau pernelyg daug."

"Būna, kad užmiegu stadione, – juokėsi šiuo metu greičiausia Lietuvos moteris. – Man nėra sunku prieš varžybas "atsijungti". Tačiau, kaip ir kiti sportininkai, starto laukdama jaudinuosi. Tik gal to neparodau. Kas iš to, jei blaškysiuosi ir stresuosiu."

Asmeninį rekordą šįmet pasiekusi greitakojė kovų išvakarėse nieko išskirtinio neveikia: "Niekur neinu, tik po treniruotės ilsiuosi. Tačiau tikrai nėra taip, kad sėdėčiau ir galvočiau vien apie rytojaus varžybas. Tuomet iki ryto kelis kartus mintyse sudalyvaučiau rungtyje."

Pergalėms Lina moka nusiteikti: "Susikaupiu kovai, ir, pasakiusi sau, kad galiu laimėti, laukiu teisėjo šūvio."

Pečiai atlaikė šlovę

Didelio dėmesio vasaros olimpinėse žaidynėse sulaukusi 21 metų sportininkė juo negalėjo skųstis ir grįžusi į Lietuvą. O metams baigiantis pasipylė malonūs klaipėdiečių įvertinimai – buvo išrinkta geriausia Klaipėdos miesto ir universiteto sportininke.

"Metų klaipėdiečio" rinkimuose lengvaatletė tapo Jaunojo talento nominante.

Lietuvos sporto žurnalistų federacijos rengiamoje tradicinėje apklausoje sprinterė buvo trečia tarp moterų.

Paklaustas, ar gležnutė stadiono princesė atlaikė šlovės naštą, E.Norvilas šypsojosi, jog nepastebėjo auklėtinės elgesio pokyčių.

"Kokia buvo, tokia ir liko, – tvirtino nuo pirmųjų dienų šalies čempionę ugdantis specialistas. – Treniruojasi kaip iki šiol – nei daugiau, nei mažiau. Visus nurodymus vykdo."

Įvairios pagerbtuvės ir padidėjęs dėmesys geriausios Klaipėdos sportininkės nenuvargino: "Man malonu, kad buvau pripažinta ir išrinkta geriausia savo mieste."

Tačiau vaikščiodama po miestą bėgikė tvirtino, kad gali jaustis laisvai – klaipėdiečiai jos iš veido neatpažįsta: "Jei būčiau aukštaūgė, išsiskirčiau iš minios, gal tuomet sulaukčiau žmonių dėmesio. Daug kas pripratę mane matyti vilkinčią sportine apranga, o įprastai apsirengusios neatpažįsta, – šypsojosi Pedagogikos fakultete kūno kultūros pedagogiką studijuojanti trečiakursė. – Užtat galiu ramiai vaikščioti po miestą."

Lengvaatletei keistai atrodo kitokio pobūdžio žmonių klausimai: "Kažkur aš jus mačiau, kokiame bare jūs dirbate?" Tokių klausimų L.Grinčikaitė yra sulaukusi ne kartą ir ne du.

Akimis žmonės nebado

E.Norvilas, matyt, dėl įgimto kuklumo L.Grinčikaitės starto Kinijoje stengiasi nelaikyti dideliu žygdarbiu.

"Dalyvavome olimpiadoje, ir tiek. Buvo didelis noras patekti į svarbiausią ketverių metų pasaulio sporto forumą ir išbandyti jėgas jame, – iš pradžių bandęs būti kuklus, E.Norvilas vėliau vis dėlto nesusitvardė nesidžiaugęs. – Vis dėlto patekimas į pusfinalį buvo kažkas nerealaus. Vykdami į Pekiną kalbėjome, jog būsime laimingi įveikę vieną etapą."

Specialistas prisipažino net nesvajojęs, jog išauš toks rytas, kai jis ir jo auklėtinė dalyvaus olimpinėse žaidynėse.

"Olimpiada, juolab pirmoji, kiekvienam sportininkui ir treneriui yra didžiulis įvykis, – ir kiek pamąstęs retoriškai klausė: – Gal dabar, kai lietuviams lengviau patekti į olimpines žaidynes nei Sovietų Sąjungos laikais, olimpiada nebėra utopija."

Po žaidynių ir jam teko šūsnis sveikinimų, jūra dėmesio. Gimtajame Veiviržėnų miestelyje E.Norvilą, kuris yra žinomo šalies atlikėjo Deivio tėvas, žmonės sutiko taip, lyg jis pats būtų laimėjęs olimpinį auksą.

E.Norvilas prisipažino tikėjęsis, kad auklėtinės pergalės į lengvąją atletiką atvilios daugiau Klaipėdos vaikų, tačiau tos viltys praėjus keliems mėnesiams nepasitvirtino.

"Kaip ir buvo, taip ir yra, – atsiduso treneris. – Maniau, tėveliai atves į treniruotes savo atžalas, tvirtindami, kad jų vaikai labai greitai bėga. Tačiau taip nebuvo."

Sulauks varžovių dėmesio

Geri rezultatai Linai apsunkino gyvenimą bėgimo takelyje. "Pasiektas rezultatas įpareigoja siekti dar didesnių aukštumų, – tvirtino sprinterė. – Norint Londono vasaros žaidynėse užimti aukštesnę nei 14 vietą, pradėti rengtis reikia jau dabar. Be to, anksčiau buvo paprasčiau – niekas manęs nežinojo, niekam nebuvau įdomi. Nuo šiol esu įpareigota kiekvienose varžybose pasirodyti tik gerai – neturiu teisės pralaimėti. Aišku, galiu pralaimėti, tačiau ne visi supras."

Tačiau treneris teigė, kad sėkmė Pekine neturės didesnės įtakos auklėtinei.

"Ji ir prieš olimpines žaidynes įvairiose tarptautinėse varžybose nuolat patekdavo į finalus, – tvirtino E.Norvilas. – Daugelio varžybų prizininke tapdavusi Lina varžovėms buvo žinoma ir anksčiau."

Laukia sunkus sezonas

Treneris ir sportininkė tvirtino, kad 2009-ieji bus dar labiau įtempti nei nueinantieji.

"Vyks universiada, Europos jaunimo iki 23 metų pirmenybės, pasaulio suaugusiųjų čempionatas, – vardijo svarbius startus treneris. – Reikėtų pasirinkti vienas varžybas, tačiau taip neišeis. Ir pasaulio studentų žaidynės svarbios, ir Europos pirmenybės, vyksiančios Kaune, ne mažiau reikšmingos."

Bėgikė kitais metais ne tik sieks pergalių bėgimo takelyje, tačiau šturmuos ir Lietuvos rekordą, kuris yra 11,29 sek. Jis penkerius metus priklauso Agnei Visockaitei-Eggerth.

"Tikiuosi, vasarą jį įveiksiu, – tikino šiais metais asmeninį rekordą – 11,33 sek. – pasiekusi sportininkė. – Gal Lietuvos aukščiausias rezultatas būtų kritęs ir šią vasarą, tačiau turėjau labai daug varžybų, nemažai laiko skyriau estafetės rungčiai, todėl individualiai dalyvauti buvo per mažai progų."

Greitakojė įsitikinusi, kad reikia atsirinkti varžybas, kuriose dalyvauti, nes visose neįmanoma gerai pasirodyti.

Naujieji metai – Afrikoje

Šiuo metu L.Grinčikaitė lieja prakaitą treniruočių stovykloje Pietų Afrikos Respublikoje.

Trečiadienį kartu su treneriu ir kitais šalies lengvaatlečiais ji išskrido į Keiptauną, kuriame treniruosis dvi savaites. Po to, savaitę bėgikė ruošis Pretorijoje.

"Vykti į šią šalį mums ne naujiena, – sakė E.Norvilas. – Jau esame ten treniravęsi. Afrikoje dėsime pamatus žiemos sezonui."

Tačiau L.Grinčikaitė išvyka ne itin džiaugėsi. "Iš Afrikos grįšime sausio 10 d., po visų švenčių, – susierzinimo priežastį įvardijo atletė. – O Kalėdas, Naujuosius metus taip norėčiau švęsti Klaipėdoje su tėvais ir draugais."

Vis dėlto bėgikė stengėsi nepasiduoti liūdesiui: "Pirmą kartą turėsiu progą pamatyti, kaip metų sandūrą švenčia užsieniečiai ir patys afrikiečiai."

Dėl karjeros jai tenka daug keliauti, namie praleidžiamas laikas – labai neilgas.

"Kai grįžusi namo iškraunu lagaminą, netrukus į jį vėl grūdu daiktus, – šypsojosi L.Grinčikaitė. – Mama net juokauja, kad be reikalo ištuštinu jį, nes tuoj vėl reikia krauti drabužius."

L.Grinčikaitės dosjė

Gimė: 1987 m. gegužės 3 d. Klaipėdoje.

Ūgis: 167 cm.

Svoris: 62 kg.

Šeiminė padėtis: netekėjusi.

Treneris: E.Norvilas

Studijų vieta: Klaipėdos universitetas.

Asmeninis rekordas: 100 m – 11.33 sek.

Laimėjimai: Europos jaunimo olimpinio festivalio nugalėtoja (2003 m.), Europos jaunimo vicečempionė (2005 m.), daugkartinė Lietuvos čempionė, Pekino olimpinių žaidynių 100 m bėgimo pusfinalio dalyvė (14-oji vieta).