Lietuvos sporto 4-ajame kongrese daugiausiai diskutuota apie pinigus
Apie moksleivių norą lankyti kūno kultūros pamokas ir aukšto meistriškumo atletų rengimą, sveikos gyvensenos propagavimą, neįgaliųjų problemas ir kovą su dopingu, jaunų specialistų kvalifikaciją ir šiuolaikinių bazių stoką - tokiomis ir dar daugybe kitų temų vakar kalbėta Vilniuje įvykusiame 4-ajame Lietuvos sporto kongrese.
Vis dėlto nemažai specialistų neslėpė nusivylimo forumo abstraktumu, aptakiais vertinimais ir pasigedo naujų idėjų.
Estai ir latviai pastatė daugiau
Ką reiktų padaryti, kad lietuviai, garsėjantys aukščiausio meistriškumo sporto profesionalais, patys pradėtų daugiau sportuoti?
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus Vyto Nėniaus teigimu, 2001 metų apklausa liudijo, jog tada visiškai nesportavo 52 proc. šalies gyventojų, o pagal 2004 metų tyrimą - 48 proc.
Norintieji sportuoti klausia: o kur plaukioti, žaisti? Kongresui pateiktoje 2000-2004 m. apžvalgoje teigta, kad pastebima didelė pažanga statant, rekonstruojant bei renovuojant sporto bazes, tačiau Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas atkreipė dėmesį, jog latviai ir estai per tą laiką padarė gerokai daugiau.
Estai rekonstravo arba pastatė 249 sporto bazes, turi 40 baseinų. Šioje šalyje yra Europos čempionatams tinkančios lengvosios atletikos, futbolo, plaukimo arenos bei uždari maniežai. Latviai pastatė du naujus olimpinius sporto centrus, - vardijo LTOK vadovas.
Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas informavo, kad mokyklų sporto bazė yra apverktina, o per pastaruosius dvejus metus atnaujinta tik apie 50 mokyklų (iš daugiau nei 2 tūkst.) sporto bazės.
Kiek stadionų, aikštynų, baseinų pavirto prekybos centrais, automobilių stovėjimo aikštelėmis ar sandėliais ir kodėl taip atsitiko - apie tai kongreso dokumentuose neužsiminta.
Pensijos galėtų būti didesnės
Kongreso išvakarėse diskutuota apie būtinybę peržiūrėti iš valstybės biudžeto gaunamų asignavimų paskirstymo sporto federacijoms ir programoms principus bei proporcijas.
Sporto finansavimo strategijoje 2005-2015 m. numatyta sukurti biudžeto lėšų proporcinio ir programinio paskirstymo sistemą ir jų panaudojimo kontrolę, tačiau kaip konkrečiai ir ar bus reformuojama pinigų dalijimo tvarka - aiškaus atsakymo į šį klausimą ieškoję sporto specialistai veltui sklaidė projekto puslapius.
Pinigų tema išjudino posėdžio dalyvius, kai A.Poviliūnas prabilo apie sporto veteranų pensijas. Pasak LTOK vadovo, estai ir šioje srityje aplenkė lietuvius.
Pas mus olimpinį auksą iškovojusiam atletui 1-ojo laipsnio pensija yra 560 litų, o Estijoje - maždaug 2000 litų. Be to, estai savo čempionams pensijas pradeda mokėti dešimčia metų anksčiau nei visiems kitiems piliečiams, - palygino A.Poviliūnas.
Diskutavo apie pinigus ir statusą
Forumas baigėsi audringomis diskusijomis dėl sporto finansavimo ir paties kongreso statuso.
Kaip pranešė ELTA, atsakydamas į replikas, kad kongresas neturi jokio teisinio statuso ir tėra sporto organizacijų atstovų susirinkimas, KKSD generalinis direktorius V.Nėnius pripažino, jog nuo pat pirmojo kongreso teisininkai bandė rasti sprendimą dėl kongreso statuso, tačiau to padaryti nepavyko.
Kongreso dokumentų rengimo redakcinės komisijos vadovo, departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Algirdo Raslano teigimu, kongreso statusą bus siekiama įteisinti rengiant Sporto įstatymo pataisas.
Neseniai išrinktas Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis teigė, jog šalies sporto finansavimas yra itin skurdus, jei jau keletą metų daugiau nei 100 sporto šakų federacijos savo programoms gauna tuos pačius 7 mln. litų. Kadangi viskas brangsta, tai šių lėšų pakanka vis mažesnei veiklos apimčiai.
Pasigedo konkretumo
Kauno diena paprašė kongrese dalyvavusių Kauno sporto atstovų pasidalyti mintimis apie praktinę šio renginio reikšmę.
Nieko naujo. Temos žinomos, ne kartą girdėtos. Viskas man primena anuometinius partiečių susirinkimus. Teigiama, jog daugėja sporto bazių, tačiau kol kas neturime nė vieno naujo lengvosios atletikos stadiono ar maniežo, - sakė Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) senato pirmininkas, Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Aleksas Stanislovaitis.
Per daugiau nei ketverius metus nuo 3-iojo kongreso šalies sporte daug kas pasikeitė, todėl reikia tai aptarti, išanalizuoti, numatyti gaires ateičiai. Aš vertinu konkretumą, o jo čia pasigedau. Juk bendri dalykai specialistams gerai žinomi. Kita vertus, kongrese priimtos nuostatos neturi juridinės galios, todėl jos yra tik patariamojo, rekomenduojamojo pobūdžio. Vis dėlto naudinga pasikeisti nuomonėmis, išgirsti, ką mano kolegos, - aiškino Kauno miesto savivaldybės kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas.
Neįgaliųjų sporte yra daug problemų. Jas komentavo ir šiame susirinkime, tačiau man labiausiai rūpi, kas ir kaip keisis, koks kelias būtų efektyviausias. Susidariau įspūdį, jog tereikia pasikalbėti - ir viskas bus gerai, susitvarkys savaime, - Atėnų parolimpinių žaidynių vicečempionas Kęstutis Skučas buvo nusiteikęs skeptiškai.
Prasidėjus kongresui giedojome Lietuvos himną. Manau, jog daugiau šviesos ir tiesos reikia mūsų sportui vadovaujančiose viršūnėse. Stebiuosi, kodėl į diskusijas neįsitraukia naujos kartos specialistai - federacijų ar klubų vadybininkai, centrų direktoriai, treneriai. Juk pastaraisiais metais jiems tenka sunkių darbų našta - kaip rasti rėmėjų ir užtikrinti papildomą finansavimą, nenusileisti konkurentams, - svarstė sporto mokyklos Viltis direktorius, žinomas disko metikas Vaclovas Kidykas.
Tai, kad šalies sporto problemos, jų sprendimo būdai bei galimybės įvardijamos viešai - pozityvu. Pritariu tokiai kongreso misijai. Aktualijos jau neliks nepastebėtos - į jas atkreips dėmesį ir žiniasklaida, ir Seimo, Vyriausybės nariai. Sportui tai tik į naudą, - pastebėjo LKKA profesorius, Lietuvos vyrų rankinio rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Skarbalius.
Naujausi komentarai