Kaunietis Rokas Milevičius savo 28-ąjį gimtadienį pasitiks kažkur tarp Afrikos ir Azijos ar galbūt Jungtiniuose Arabų Emyratuose – buriuotojo gyvenimo maršrutai šiuo metu driekiasi vandenynais.

Londono olimpinių žaidynių dalyvis – pirmasis lietuvis, dalyvaujantis prestižiškiausioje regatoje aplink pasaulį "Volvo Ocean Race". R.Milevičius, atlaikęs milžinišką konkurenciją ir pasirašęs profesionalo sutartį su Nyderlandų energetikos pramonės remiama komanda "Brunel", į tėvynę sugrįš ne anksčiau kaip 2015-ųjų vasarą.
Kartu su lietuviu "Brunel" įgulą sudaro kapitonas olandas Bouwe'as Bekklingas ir jo tautiečiai Gerdas Janas Poortmanas, Stefanas Coppersas ir Timo Hagooras, taip pat prancūzas Laurent'as Pages, belgas Louisas Balcaenas, australas Andrew Cape'as, danas Jensas Domeras ir ispanas Pablo Arrarte.

"Volvo Ocean Race" lenktynėse, apsuksiančiose Žemės rutulį, dalyvauja septynios  ekipos, kurių vidutinis biudžetas siekia 15 mln. eurų. Smarkūs vėjai – toli gražu ne vienintelis pavojus, tykantis buriuotojų. Istorijos, kai dideliu greičiu skriejančios jachtos rėžėsi į povandenines uolas ar net apsnūdusį banginį, taip pat ne retenybė.
Per devynis mėnesius jachtos nuplauks beveik 72 000 km, aplankys dešimt pasaulio uostų, tarp jų – Abu Dabį (Saudo Arabija), Saniją (Kinija), Oklendą (Naujoji Zelandija), Niuportą (JAV), Itajajų (Brazilija). Lenktynės finišuos 2015-ųjų liepą Švedijoje, Geteborge.

Apie R.Milevičiaus laukiančius išbandymus "Kauno diena" pasikalbėjo su jo tėvu – buriavimo treneriu Mariumi Milevičiumi.

– Kokiu būdu šiuo metu su sūnumi palaikote ryšį?

– Kol kas tai labai sudėtinga. Mano žiniomis, jis per visą etapą turės tik vieną ar dvi galimybes parašyti elektroninius laiškus. Iš komandos narių surinkti mobilieji telefonai, be to, jie vandenyno platybėse neveikia. Įgulos naudojasi palydoviniu ryšiu. Paskutinės naujienos? Lyg ir neramios. Buvo gandų apie generatoriaus gedimą, bet ar tai rimta problema, negaliu pasakyti.

– Pirmajame etape "Brunel" užėmė 4-ąją vietą. Ar tai – geras rezultatas?

– Tai buvo tik įvadinis, vadinamasis "In-Port Race", etapas, surengtas Alikantės uosto akvatorijoje. Jis pagrindiniams rezultatams turi nedidelės įtakos. Tikrasis etapas dar nesibaigė. Jis tęsis dar kelias savaites ir finišuos Keiptaune. Pietų Afrikos Respublikoje visos jachtos stovės maždaug dešimt dienų, dalyvaus įvairiuose pramoginiuose renginiuose, po to leisis į kitą etapą. Ir taip – iki pat 2015-ųjų vasaros. Šiuo metu dalyviai vienas greta kito plaukia Brazilijos link. Kaip mes, buriuotojai, sakome, jie gaudo vėją. "Brunel" ambicijos – labai didelės. Olandai, du kartus laimėję šią regatą, pasiryžę kautis dėl aukščiausių vietų.

– Dideliame renginyje Alikantėje buvo surengtos išlydėtuvės ir specialiai lietuviui. Ar jūs jose dalyvavote?

– Žinoma. Atvykome su šeima, buvo Roko sesuo su vyru, mūsų anūkai, Roko draugė Erika. Beveik – giminės suvažiavimas (juokiasi – aut. past.). Susirinko didelis būrys lietuvių. Už šią šventę esame labai dėkingi specialiai į Alikantę atvykusiems Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentui Nagliui Nasvyčiui, Pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui, Raimundui Daubarui ir kitiems jachta "Ambersail" plaukiojantiems buriuotojams. Rokas buvo sužavėtas.

– Kaip Rokas pateko į olandų komandą?

– Tai buvo jo svajonės išsipildymas. Paprasto buriuotojo, turinčio jachtą, svajonė – apiplaukti apie pasaulį. Profesionalaus sportininko – pasirašyti sutartį su aukšto lygio komanda ir dalyvauti tokio rango regatoje. Sūnus nuėjo ilgą kelią. Po Londono olimpiados jis drauge su manimi ėmė treniruoti vaikus. Tuo pat metu sužinojo, kad olandai paskelbė konkursą ir renkasi įgulos narius. Pateikė dokumentus ir ilgokai laukė atsakymo. Kandidatų buvo gal 300. Iš pradžių iš jų atsirinko apie pusšimtį. Vėliau jis autobusu nudardėjo į Nyderlandus, laikė fizinio rengimo ir kitokius testus. Atsakymo laukė visą žiemą. Iš aštuonių įgulos narių du turi būti jaunesni nei 30 metų. Rokas taikėsi į šią kategoriją. Jis atlaikė milžinišką konkurenciją. Lietuva šioje srityje neturi didelės patirties ir svorio, todėl lietuvis, kaip senais laikais krepšinyje, norėdamas patekti į SSRS rinktinę, turėjo būti visa galva geresnis nei konkurentai. Pavasarį jam pasiūlė pirmąjį kontraktą. Sūnus buvo labai laimingas.

– "Volvo Ocean Race" regata – ne tik prestižiškiausia, bet ir bene ekstremaliausia pasaulyje. Kaip buriuotojai sugeba nesustodami plaukti dieną, naktį ir taip – devynis mėnesius?

– Tarp ilgųjų etapų būna poilsio dienų. Kita vertus, jų darbo grafikas tvarkingai sudėliotas, krūvį jie dalijasi. Jachtoje yra devyni įgulos nariai – aštuoni sportininkai ir operatorius. Pastarasis, nors ir nėra sportininkas, turi savo pareigas. Jis ne tik filmuoja, įamžina regatos momentus, bet ir turi pasirūpinti maistu. Kiti nariai dirba po 4 val., tiek pat ilsisi. Kai reikia atlikti didesnį manevrą – posūkį ar pakelti bures, darbo imasi visi, nepriklausomai nuo pamainos. Šių metų naujovė – pirmą kartą plaukia moterų įgula. Kad jėgos būtų lygesnės, joms leista registruoti 12 dalyvių. Atrodo, kad buriuotojos ne tik nenusileis vyrams, bet ir pretenduos į pergalę.

– Ilgas savaites nesustojama krante. Iš kur dalyviai gauna maisto ir gėlo vandens?

– Vandenį iš sūraus jūrinio gamina specialūs generatoriai. Maisto davinius vyrai susikrauna iš anksto, į atskirus krepšius. Vieno krepšio užtenka dviem dienoms. Mityba laive – ribota, stengiamasi imti tik būtiniausius produktus. Tačiau krante kiekviena komanda turi savo aptarnaujantįjį personalą, kuriame yra ir profesionalių virėjų.

– Regatos maršrutas driekiasi per visą pasaulį, įplaukiama ir į potencialiai pavojingas zonas, audros sūkurius. Ar dalyvius lydi apsaugos kateris, sraigtasparnis, kuris nelaimės arba, tarkime, piratų užpuolimo atveju pasirūpintų jų saugumu?

– Mano žiniomis, jų niekas nelydi. Ne veltui ši regata – pavojingiausia pasaulyje. Jos istorijoje yra ir sudužusių laivų, ir žmonių žūčių. Kiekviena įgula audros ar nelaimės atveju gali pasiųsti SOS signalą. Pagalba po kažkiek laiko atvyktų. Kita vertus, ir konkurentai, pamatę į bėdą patekusius varžovus, tikrai nepraplauks pro šalį. Rizika – neatsiejama "Volvo Ocean Racing" dalis. Todėl aš, kaip tėvas, noriu tik vieno: kad sūnus grįžtų gyvas ir sveikas.

– Jūs – vienas pirmųjų ir svarbiausias Roko treneris. Ar jaučiate, kad kaip buriuotojas jis tobulėja?

– Roką ugdžiau ne vien aš. Mes labai dėkingi visiems su juo dirbusiems specialistams. Vis dėlto manau, kad viena jo sėkmės priežasčių būtent ta, kad su juo dirbo tėvas. Nenoriu girtis, bet natūralu, kad tėvas visus niuansus apie sūnų žino geriau nei bet kuris žmogus iš šalies.

– Ar skambiu akordu prasidėjusi Roko karjera profesionalų varžybose reiškia, kad asmeninis žygis jau baigtas ir 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiadoje jis nebedalyvaus?

– Manau, kad taškas jau padėtas. Ir 2012-aisiais į Londoną jis ėjo labai sunkiai. Nors sūnui svariai padėjo Buriuotojų sąjunga, galima sakyti, kad didžioji dalis pasirengimo sunkumų teko jam vienam. Ieškojome pinigų ir treniruočių stovykloms, ir inventoriui. Todėl savo ateitį jis sieja su komandų varžybomis.