Šventės organizatoriai pašykštėjo sportui
Už tai, kad šių metų Jūros šventės sporto varžybų tvarkaraštis buvo akivaizdžiai skurdesnis nei praėjusiais metais, beveik visi pirštais badė arba keikė miesto Sporto ir kūno kultūros skyriaus vadovus Irenijų Zaleckį ir Igną Pocių.
„Sporto renginiams pinigų turi skirti ir gali tik viešoji įmonė “Jūros šventė”, - tvirtino I.Zaleckis. - Bandžiau sudaryti atskirą programą šiai šventei, tačiau ją atmetė savivaldybės Finansų skyrius. Šio skyriaus vadovės motyvavo tuo, kad lėšų turi rasti toji įmonė“.
Miesto sporto vadovas sakė, kad praėjusiais metais jie sporto renginiams gavo 35 tūkstančius, o šįmet – tik 6 800 litų. Pernai visos varžybos buvo surengtos kuo sklandžiausiai, o šįmet šventės organizatoriai skyrė pinigėlių gatvės krepšinio, rankų lenkimo, irklavimo, jalų, baidarių ir kanojų bei sporto programai, kurią užpildė tik fitneso meistrai.
Gausus būrys futbolo mėgėjų turėjo plempti alų.
Tiesa, Klaipėdoje šventės dienomis buvo apstu varžybų, tačiau už tai šlovės jokiu būdu neturėtų prisiimti Jūros šventės ar miesto sporto vadovai.
Tinklinio, regbio, jūrmylės plaukimo varžybas, tarptautinį šachmatų turnyrą be uostamiesčio pagalbos rengė šios sporto šakos entuziastai – sporto klubai, federacijos.
Šaudymo iš lanko pirmenybės tradiciškai vyksta Klaipėdoje, joms rengti lėšas skiria federacija, esanti Vilniuje.
Vieša paslaptimi dabar yra žinia, kad praėjusiais metais sporto renginius rėmė bendrovė „Klaipėdos nafta“. Jos skirti 35 tūkstančiai litų ir buvo paskirstyti tikslingai. Kodėl šįmet sportui buvo pašykštėta?
Sklando gandai, kad naftininkai šią Jūros šventę (o gal sporto renginius) parėmė 20 tūkstančių litų. viešoji įstaiga “Klaipėdos keleivinis transportas” – 10 tūkstančių, bet juos skyrė vandenyje vyksiančioms varžyboms.
Daug ko galima prisimanyti, kai informacija pakankamai giliai slepiama.
„Bandžiau kalbėtis ir su šventės organizatoriumi Remigijumi Mockumi, su Socialinio departamento direktore Nijole Laužikiene, kad skirtų daugiau lėšų, - teisinosi I.Zaleckis, - tačiau jie man atrėždavo, kad šventės organizacinis komitetas nusprendė, jog tiek sporto varžybų nereikia.“
Savaime susiorganizavę sporto mėgėjai įrodė, kad jie nori varžybų. Į renginius atvyko svečių iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Anglijos ir Vokietijos.
„Esu ne kartą įsitikinęs, kad jūros šventė populiari ne vien tik menininkams, bohemai ar vyno dievo Dioniso gerbėjams, - tvirtino I.Zaleckis, - bet ir sporto mėgėjams. Sportas gi – sudėtinė kultūros dalis“.
Naujausi komentarai