"Oi, trumpos šią vasarą buvo mano atostogos", – šypsodamasis atsiduso pirmadienį į Italiją grįšiantis Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės kapitonas Tomas Danilevičius, su "Livorno" komanda po kelerių metų grįžęs į aukščiausią – Serie A – šios šalies lygą.

Pailgėjęs "Livorno" sezonas

"Ketverios rungtynės dėl teisės žaisti tarp stipriausių komandų gerokai pratęsė 2008–2009 m. sezoną, kuri baigėme birželio 20-ąją, – paaiškino klaipėdietis. – Dar nepasiilgau kamuolio, tačiau geras jausmas, kad vėl žaisime tarp garsiausių Italijos komandų, kaip "Milan", "Juventus", "Inter", "Roma", suteikia papildomą stimulą treniruotis."

"Livorno" klubas, sėkmingai pradėjęs Serie B čempionatą, gana ilgai pirmavo, tačiau vėliau įkritęs į žaidimo duobę turėjo atiduoti daug jėgų, kad būtų bent trečias.

Pagal nuostatus pirmosios dvi vienuolikės iš karto patenka į aukščiausiąją lygą, o 3–6 vietas užėmusios ekipos kovojo dėl trečiojo kelialapio į Serie A.

T.Danilevičiaus klubas iš pradžių eliminavo "Grosetto" vienuolikę, o lemiamoje kovoje – "Brescia".

"Brescia" – gera komanda, – varžovams liaupsių negailėjo lietuvis. – Mes net patys nesuvokėme, kaip mums pavyko svečiuose išsiveržti į priekį 2:0. Kai po pertraukos šeimininkai greitai išlygino rezultatą ir akivaizdžiai dominavo aikštėje, maniau, kad nepavyks prieš atsakomąsias rungtynes turėti mus tenkinantį rezultatą. O Livorne mes greitai pasiekėme įvartį, netrukus – antrąjį ir sugniuždėme varžovus. Malonu, kad vienas įvartis buvo pasiektas po mano perdavimo."

Banguotas lietuvio žaidimas

Nors komandai ir pačiam puolėjui sezonas buvo banguotas, tačiau liepos 18 d. 31-ąjį gimtadienį švęsiantis T.Danilevičius praėjusiam čempionatui įvertinti kitokio žodžio, kaip "super", nerado.

"Man sezonas klostėsi keistai, – kalbėjo futbolininkas. – Iš pradžių daug žaidžiau, tačiau nesugebėjau nuginkluoti varžovų vartininkų, vėliau aikštėje pasirodydavau epizodiškai, bet per tas minutes įmušdavau įvarčius, kai kurie jų buvo labai svarbūs. Buvo toks periodas, kai prieš išvykstant į Lietuvos rinktinę pelniau du įvarčius, ir grįžęs iš jos – vėl du. Svarbiausia, kad komanda grįžo į stipriausią lygą, o Livorno miesto gyventojams ir komandos aistruoliams padovanojome šventę."

"Livorno" klubas į Serie A, kurioje prieš tai žaidė kelerius sezonus, grįžo po metų pertraukos. Nuo 2002 m. Apeninų pusiasalyje rungtyniaujantis visų laikų rezultatyviausias Lietuvos nacionalinės rinktinės futbolininkas irgi galės padidinti šioje lygoje žaistų mačų skaičių: "Serie A esu žaidęs 30 rungtynių. Jei viskas susiklostys gerai, šis skaičius turėtų išaugti."

Treneris – kambario kolega

Tai visiškai realu – lietuvis su italais turi dar dvejus metus galiosiančią sutartį ir pakankamai tvirtą garantą, kad nesėdės ant atsarginių žaidėjų suolelio arba bus paskolintas žemesnėje lygoje žaidžiančiai komandai. Tas garantas – vyriausiasis treneris Gennaro Ruotolo.

Buvusiam "Livorno" ekipos futbolininkui, vėliau vyriausiojo trenerio asistentui komandos vairas buvo patikėtas prieš lemiamas kovas dėl kelialapio į Serie A.

Likus dvejoms rungtynėms iki reguliariojo čempionato pabaigos, klubas atsisveikino su vyriausiuoju strategu Leonardo Acori, o vadovauti svarbiausioms kovoms patikėjo 42-ejų G.Ruotolo.

"Man su G.Ruotolo teko kartu žaisti "Livorno" ekipoje. Ne tik žaisti – gana ilgai gyvenome viename kambaryje. Mes esame daugiau draugai nei kolegos skirtingose barikadų pusėse, – sakė T.Danilevičius. – Mano žiniomis, Gennaro ir toliau bus ekipos vairininkas. Kai jis pradėjo vadovauti komandai, sukau galvą, kaip į jį kreiptis, nes dėl subordinacijos būtų nekultūringa jį vadinti bičiuliu ar panašiai."

Lietuvis įsitikinęs, kad rengtis naujajam sezonui teks dviguba jėga. Klubas, patekęs tarp stipriausių ekipų, turės stiprinti savo grandis.

"Ateis naujų žaidėjų, – teigė futbolininkas. – Tačiau nemanau, kad jų bus labai daug. Kol kas negirdėjau, kad klube būtų naujokų."

Šešiose Europos šalyse rungtyniavęs lietuvis nesitiki lengvos pirmosios treniruočių stovyklos, vyksiančios kalnuose.

"G.Ruotolo buvo agresyvus žaidėjas, reiklus komandos draugams, todėl ir būdamas treneriu jis tikriausiai išsaugos tas savybes, – prognozavo Lietuvos legionierius. – Nors dar švieži praėjusių pirmenybių atgarsiai, tačiau strategas bandys vėl įkrauti mūsų baterijas ateinančioms batalijoms."

Nuo pagundų – į Nidą

T.Danilevičius šią savaitę ilsėjosi Nidoje.

"Oras galėjo būti geresnis, tačiau nesiskundžiu. Karštomis dienomis ir skaisčia saule galiu atsidžiaugti Italijoje, – dalijosi įspūdžiais šalies futbolo įžymybė. – Į Nidą atvykau pailsėti su uošviais, žmona Lina ir dukrelėmis Elze bei Liepa. Norėjome pabėgti nuo Klaipėdos šurmulio. Dalyvavau dviejuose renginiuose, kuriuose pats žaidžiau – Roberto Poškaus turnyre ir Rimanto Žvingilo atsisveikinimo rungtynėse, į kurias atvyko nemažai žinomų futbolininkų, tarp jų ir Italijoje žaidžiantis Marius Stankevičius, su kuriuo mus suves keliai Serie A čempionate."

Pirmadienį sparnus į Italiją pakels tik T.Danilevičius. Šeima, kol dvi savaites vyks treniruočių stovykla, liks paviešėti Lietuvoje.

"Į Lietuvą per metus grįžtame tik kartą, todėl žmonai ir dukrelėms nėra ko skubėti į Italiją, – sakė futbolininkas. – Anksčiau tėvus aplankydavome ir per Kalėdas, tačiau pastaraisiais metais Lina užsikrėtė kalnų slidinėjimu, todėl per žiemos atostogas vykstame slidinėti į Austriją. Dėl savo sportinės karjeros nedrįstu įsispirti į slides – esu aktyvus žiūrovas, kai šliuožia žmona ir vyresnioji duktė Elzė, šįmet Italijoje baigusi pirmąją klasę."

Būdamas Nidoje, klaipėdietis kiekvieną vakarą negalėdavo atsispirti kitai pagundai – žvejybai.

"Italijoje dažnai važiuoju į privatų tvenkinį pažvejoti, – pomėgio neslėpė draugų Danila vadinamas žaidėjas. – Dažniausiai kimba įvairaus dydžio karpiai, o kartą ištraukiau 6 kg eršketą. Tačiau mano laimikis nublanko prieš uošvio trofėjų – 12 kg eršketą. Šiame tvenkinyje pagautas žuvis privalome paleisti atgal į vandenį, todėl džiaugsmas buvo trumpalaikis."

Futbolo vartininkų siaubui Kuršių marios nebuvo tokios dosnios: "Pirmą vakarą nuo molo žvejodamas pagavau apie 40 sprindžių dydžio ešeriukų. Atidaviau greta žvejojusiai moteriai."

Ilgametis rinktinės žaidėjas prisipažino, kad žūklės pergalėmis gimtojoje šalyje negali pasigirti.

"Ešeriai, plakiai ir starkiai. Nėra tokių rezultatų, kaip futbole", – juokavo "Livorno" klubo narys.

Šalies futbolas kelia nerimą

Italijoje gyvenantis T.Danilevičius prisipažino, kad akylai stebi procesus, vykstančius Lietuvos ir Klaipėdos futbole.

"Labai gaila, kad futbolas Klaipėdoje nusirito iki tokio lygio: "Atlantas" žaidžia 2-ojoje lygoje, miesto reprezentacine komanda tapo "Glestum", – pečiais traukė uostamiestyje pas Rimantą Skersį futbolo abėcėlės išmokęs žaidėjas. – Gaila, kad Klaipėda aukščiausiojoje lygoje neturi vienuolikės. Man nesvarbu, kas joje žaistų – ar "Atlantas", ar "Glestum". Klubų ir federacijos nesutarimai nieko gero šalies futbolui neduoda. Daug gerų "Kauno" ir "Atlanto" futbolininkų atsidūrė lyg užkampyje."

T.Danilevičius neslėpė, jei ne užsienyje žaidžiantys lietuviai, vargu ar nacionalinė rinktinė galėtų pasidžiaugti tomis pergalėmis, kurios buvo iškovotos pastaraisiais metais.

"Jei Lietuvos rinktinės vyriausiajam treneriui pavyksta surinkti 18 gerų žaidėjų – galima tikėtis sėkmės, tačiau jei iš rikiuotės iškrenta 2–3 pagrindiniai futbolininkai, atsiranda skylės, prasideda bėdos, – tvirtino kapitonas. – Prancūzai, pavyzdžiui, galėtų bent tris rinktines, atitinkančias mūsų lygį, surinkti, o mes kiekvieną žaidėją, rungtyniaujantį užsienyje, skaičiuojame. O ir jaunimo rinktinės rezultatai neteikia vilčių ateičiai."

Rinktinės siela įsitikinęs, kad per likusias trejas 2010 m. pasaulio futbolo čempionato atrankos turnyro rungtynes būtina iškovoti kuo daugiau taškų ir užimti aukštesnę vietą, vėliau turėsiančią įtakos traukiant burtus kitam atrankos ciklui.