Nuo vasario vidurio Kursko „Dinamo“ (Rusija) moterų krepšinio komandai vadovaujantys Algirdas Paulauskas ir Alfredas Vainauskas pratęsė sutartis kitiems metams.

Buvęs ilgametis šalies rinktinės ir Vilniaus TEO komandos strategas A.Paulauskas ir jam talkinantis A.Vainauskas su Kursko komandos vadovais rankomis sukirto dar nepasibaigus Rusijos čempionatui.

Vilniečiai kaip tik dabar rengiasi ketvirtfinalio serijai. Aštuntą vietą reguliarųjį sezoną užėmusi Kursko komanda kovos iki dviejų pergalių su Eurolygos čempionės titulą apgynusia Maskvos srities „Spartak“. Pirmąsias serijos rungtynes „Dinamo“ žais svečiuose ketvirtadienį.
– Treneri, ar tikitės, kad sezoną pavyks pratęsti ilgesniam laikui nei dvejos ketvirtfinalio rungtynės? – paklausėme A.Paulausko.
– Vilčių išties nedaug. Mums gali padėti nebent tai, kad „Spartak“ krepšininkės vis dar švenčia pergalę Eurolygoje (juokiasi). Bet vertinant objektyviai beveik neabejoju, kad dėl Rusijos čempionių titulo kovos trys turtingiausios komandos – „Spartak“, Maskvos CSKA ir Jekaterinburgo UGMK. Galbūt galėtume pagadinti nervus „Spartak“, bet iš rikiuotės iškrito abi mūsų vidurio puolėjos, turime nuostolių ir kitose pozicijose. Be to, mūsų komanda ir nebuvo sukomplektuota taip, kad galėtume žaisti Eurolygoje. Pagrindą sudaro vietinės žaidėjos ir kelios legionierės iš Ukrainos. Tokiomis pajėgomis nugalėti Eurolygos čempiones nerealu.
– Kurske dirbate du mėnesius. Kaip per tą laiką sekėsi įgyvendinti savo idėjas?
– Po truputį stumiamės į priekį. Iš pradžių reikėjo laiko, kad žaidėjos prisitaikytų prie mūsų, o mes – prie jų, tačiau dabar geriau suprantame vieni kitus. Ir mums dirbti nėra lengva, nes vietinių žaidėjų mentalitetas skiriasi nuo lietuvių. Pamažu tobulėjame, bet iliuzijų neturiu – per du mėnesius pakeisti komandą neįmanoma.
– Kokie pagrindiniai skirtumai tarp „Dinamo“ ir daugelį metų jūsų treniruotos TEO komandos?
– Be abejo, šiuo metu TEO yra visiškai kito lygio komanda, aukštesnė visa galva. Vilnietės daugelį metų žaidžia Eurolygoje, turi daugiau patirties, ryškiai skiriasi ir meistriškumas. Tačiau yra kita medalio pusė – Rusijoje moterų krepšiniui skiriami didžiuliai pinigai ir dėmesys. Kol „Dinamo“ žaidė Europos taurės varžybose, Kurske visada susirinkdavo pilna salė, apie 1000 žiūrovų. Ir dabar į paprastas čempionato rungtynes ateina apie 600–700 žmonių, prieš varžybas giedamas Rusijos himnas. O apie pinigus ir kalbėti nereikia – čia vyksta tikros varžytuvės, kas skirs daugiau pinigų sportui.
– Kaip įsikūrėte Kurske?
– Klubas skyrė butą pačiame miesto centre, kuriame gyvename kartu su Alfredu Vainausku. Automobilio neturime, nes iki salės – vos 7–8 minutės pėsčiomis. Netoli mūsų buto yra kavinė, kurioje dažniausiai pietaujame ir vakarieniaujame. Iš pradžių maistas pasirodė skanus ir kokybiškas, bet dabar jau pasiilgstame lietuviškų patiekalų.
– Po ilgos pertraukos teko išsiskirti su šeima. Ar tai – didžiausias trūkumas?
– Nelengva, buvau įpratęs gyventi namuose. Gelbėja internetas ir telefonai. Žmona (buvusi krepšininkė Diliara Velišajeva – red. past.) neseniai buvo atvykusi ir pabuvo visą savaitę.
– Sutartį su „Dinamo“ pratęsėte dar vienam sezonui. Neketinate šeimos kitais metais vežtis į Kurską?
– Nemanau. Žmona Vilniuje jau kelerius metų treniruoja mergaičių grupes ir nelabai norėtų jas palikti. Kaip nors išgyvensime, ne mes vieni tokie. Be to, kitą sezoną gal pavyks kelis kartus ištrūkti į Lietuvą.
– Užsienio komandas treniruojantys lietuviai dažnai pasikviečia tautiečių krepšininkų. Ar galima tikėtis, kad kitą sezoną Kurske atsiras daugiau lietuvių?
– Tikriausiai (šypsosi). Mes, treneriai, neabejotinai dalyvausime komandą komplektuojant, preliminarius planus, kaip sustiprinti ekipą, jau sudarėme. Bet apie pavardes kalbėti dar anksti.