Šiaulių krepšininkams vadovavęs kaunietis R.Butautas savo pirmąjį LKL sezoną pavadino sunkiu, bet įdomiu
Šiaulių komandą, po metų pertraukos grįžusią į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato prizininkų trejetą, pirmą sezoną treniravęs kaunietis Ramūnas Butautas tvirtina, jog sėkmę lėmė žaidėjų susitelkimas ir kovingumas.
Atėjus lemiamų rungtynių metui, visi kaip pitbuliai kibome į varžovus ir jų nepaleidome, nors grumtynės pareikalavo didelės fizinės ir psichologinės ištvermės, - sakė Kauno dienai treneris, šiomis dienomis dėl kitų metų darbo vėl sukirtęs rankomis su Šiaulių klubo vadovais.
Geri rezultatai nustelbia rūpesčius
- Kaip vertinate pasibaigusį LKL sezoną?
- Viskas atrodo gerai, kai užimi aukštą, mūsų komandos atveju - prizinę, vietą. Tuomet jautiesi lyg ant balto žirgo, o rūpesčiai tampa mažai reikšmingomis smulkmenomis.
Šis LKL čempionatas Šiauliams buvo įdomus ir nelengvas, nes teko varžytis su keliomis lygiavertėmis ekipomis. Turiu galvoje Vilniaus Sakalus, Mažeikių Naftą, Alytaus Alitą. Pasirengę bet kada pamokyti favoritus buvo ir Panevėžio Aukštaitijos, Kėdainių Nevėžio ar Kauno TOPO centro-Atleto krepšininkai. Mes tai patyrėme.
Manau, jog gerai rungtyniavome ketvirtfinalyje ir mače dėl trečiosios vietos. Susitikimai su Nafta ir Sakalais išsiskyrė ypač didele įtampa. Man asmeniškai tai buvo labai naudingos profesinės ir gyvenimo patirties pamokos. Didžiuojuosi, kad komanda nesutriko, nepalūžo.
- Kokie buvo Šiauliai čempionato pradžioje ir jam baigiantis? Palyginkite.
- Sezoną pradėjome traumų išretintomis gretomis. Pirmiausiai reikėjo galvoti ne apie susižaidimą, o lopyti spragas grandyse. Vėliau ekipą papildė nauji žaidėjai, tuomet teko derinti bei stiprinti jų ir jau įsižaidusių krepšininkų ryšius.
Tam tikrais momentais tai atsiliepė rezultatams, tačiau didesnių krizių išvengėme.
Naujovėms vieno sezono - per mažai
- Pirmajame varžybų rate vos neįveikėte Žalgirio, bet sunkiai nugalėjote kėdainiškius. Antrajame privertėte prakaituoti Lietuvos rytą, o trečiajame pralaimėjote Aukštaitijai. Kaip paaiškintumėte tokius svyravimus?
- Gal reiktų kalbėti apie galimybes ir nusiteikimą. Kaip lygūs susikauname su žalgiriečiais, tačiau po to nuvažiuojame į svečius pas Nevėžį ar į Kauną žaisti su TOPO centru-Atletu - ir komanda netikėtai pasikeičia, atsilieka dvidešimčia taškų, vos išplėšia pergales.
Vis dėlto atsakingiausiems išbandymams Šiauliai sugeba susikaupti taip, kad jokie veiksniai negali išmušti komandos iš pusiausvyros. Ši savybė - tartum vizitinė šiauliečių kortelė.
- Pradėjęs treniruoti Šiaulius sakėte, jog jaučiate didelį Jūsų kolegos Antano Sireikos įdirbį. Tai padėjo Jums ar trukdė?
- Išties atėjau į komandą, kurios tradicijas ir braižą suformavo patyręs specialistas. Nenorėčiau vertinti savo darbo, žvilgsnis iš šalies būtų objektyvesnis. Kita vertus, vienas sezonas - per trumpas laikotarpis, kad jam pasibaigus galėtume ieškoti naujo trenerio įdiegtų naujovių, juo labiau subrendusiame kolektyve.
Trenerio laukia jaunimo rinktinė
- Ar su komandos šeimininkais jau aptarėte šiemetinius rezultatus ir ateitį?
- Kalbėjomės su Šiaulių klubo prezidentu Algimantu Mikšiu. Pasidžiaugėme trečiąja vieta ir sutarėme, kad dar vienerius metus dirbsiu su šia ekipa. Yra būsimojo sezono kontūrai, tačiau jie kol kas - tik bendro pobūdžio. Beje, kitą savaitę komanda, tiesa, be manęs, planuoja išvykti parungtyniauti į Kiniją.
- Kodėl be Jūsų?
- Manęs laukia Lietuvos jaunimo vaikinų rinktinė ir Europos čempionato finalinis turnyras. Pirmoji treniruotė bus Kaune. Stengsimės gerai pasirengti varžyboms, kurios vyks Čekijoje.
Naujausi komentarai