Savarankiškai pasirenkantys maisto papildus sportininkai rizikuoja tapti dopingo aukomis
Sporto pasaulį drebina dopingas. Dar ne taip seniai visi kalbėjo apie kratas ieškant draudžiamų preparatų viešbučiuose, kuriuose būdavo apsistoję dviratininkai, o pastaruoju metu kone kasdien išgirstame naują pavardę iš lengvosios atletikos žvaigždžių sąrašo, kurią paženklino dopingo dėmė.
Tačiau neretai sportininkui koją pakiša net toks iš pirmo žvilgsnio nekaltas dalykas kaip maisto papildai. Ant jo meškerės dažniausiai užkimba jauni, dar tik žengiantys į didįjį sportą atletai. Toks atvejis jau pasitaikė ir Lietuvoje.
Karjera nutrūko dvejiems metams
Niekas tiksliai nepasakys, kiek, kokius ir kas Lietuvoje vartoja preparatus ar maisto papildus, kurių sudėtyje yra draudžiamų sportininkams medžiagų, paprastai vadinamų dopingu. Tiesa išplaukia į paviršių tik po to, kai nešvarų atletą patikrina antidopingo specialistai.
Kai 22 metų vidutinių nuotolių bėgikė šiaulietė Rasa Drazdauskaitė vasarą įkliuvo dėl anabolinio steroido stanozololo vartojimo, ji teigė nežinanti, kaip jos organizme galėjo atsirasti dopingo. Vėliau ėmė aiškėti, kad mergina Jungtinėse Amerikos Valstijose vartojo kažkokius maisto papildus.
Kaip pasisuks dvejiems metams diskvalifikuotos perspektyvios bėgikės, šių metų Europos jaunimo (iki 23 metų) vicečempionės likimas, galima tik spėlioti. Netenka abejoti, jog dveji tušti metai neigiamai atsilieps jos sportinei karjerai. R.Drazdauskaitės šiuo metu nėra Lietuvoje. Paskambinus į jos mobilųjį telefoną, pasigirdo ispaniškai kalbančios operatorės balsas. Bėgikės treneris Česlovas Kundrotas atsisakė pasakyti, ką užsienyje veikia jo auklėtinė, piktai atrėžęs, kad tai yra ne žurnalistų reikalas.
Kas kaltas dėl galbūt galutinai sužlugdytos talentingos sportininkės karjeros - ji pati, treneris, medikai ar Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF)?
Treneriui - moralinė bausmė
Nepateisinu nė vieno sportininko, kuris sako, kad nežino, kaip jo organizme atsirado dopingas. Netikiu, kad R.Drazdauskaitė nežinojo, kokius maisto papildus vartojo. Žinau tik vieną atvejį, kai buvo nubaustas nekaltas žmogus - tai Romas Ubartas. Mes ilgai dėl jo kariavome su Tarptautine federacija, kol pagaliau paaiškėjo, kad jis iš tiesų buvo nekaltas, - kalbėjo LLAF generalinis sekretorius Eugenijus Burokas.
R.Drazdauskaitė su Č.Kundrotu nevažiavo į federacijos rengiamas bendras sporto stovyklas, dėl to su jais teko pyktis. Jie norėjo pabėgti nuo visų. Ir pabėgo dvejiems metams, - ironizavo E.Burokas. - Drausminės komisijos posėdyje Č.Kundrotas aiškino, kad apie auklėtinės vartojamus papildus žinojo, tačiau pripažino, kad su gydytoju dėl jų nesikonsultavo. Todėl ir treneriui, ne tik sportininkei, šiuo atveju tenka didžiulė atsakomybė. Pasaulyje priimta, kad dėl dopingo vartojimo kenčia vienas sportininkas, nors, mano įsitikinimu, reikėtų griežtai bausti ir trenerius.
Č.Kundrotas buvo nubaustas - jis neteko Lietuvos bėgimo vyriausiojo trenerio pareigų. Tačiau ši bausmė, E.Buroko manymu, yra tik moralinė.
Gali paslysti dėl nežinojimo
Kauno dienos kalbinti specialistai tvirtino, kad retas sportininkas prisipažįsta vartojęs dopingą. Tačiau bet kokiu atveju didžiausia atsakomybė dėl to tenka jam pačiam ir dalis jos - treneriui.
Dažniausiai dopingo vartojimu įtariamas sportininkas kaltina visą pasaulį, tik ne save patį. Tačiau visada visas veiksmas sukasi apie trenerį ir sportininką, - teigė Lietuvos olimpinės komandos gydytojas Dalius Barkauskas. - Kai kurių sporto šakų atstovai, pavyzdžiui, dviratininkai, sunkiaatlečiai konsultuojasi su užsienio medikais, kurių atsakomybę man būtų sunku vertinti. Todėl visa atsakomybė dėl galimų pasekmių tenka pačiam sportininkui ir jo treneriui.
Retas sportininkas pripažįsta savo kaltę. Bet kiekvienas žmogus, ypač aukšto lygio sportininkas, yra atsakingas už save. Sunku būtų patikėti, kad aukšto meistriškumo atletas nežino, ką vartoja. Tačiau jaunas sportininkas gali paslysti dėl nežinojimo, nors ir jis turi suvokti, kad jį slegia didžiulė atsakomybė ne tik vartojant medikamentus, maisto papildus, bet ir valgant manų košę, - kalbėjo ir Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento vyriausioji specialistė-gydytoja antidopingo programai Rima Berlovienė.
Anot šios specialistės, jaunas sportininkas neturi jį supančios specialistų komandos, tik trenerį, kuris yra atsakingas už jį. Tačiau sankcijos dėl dopingo vartojimo taikomos pagal įrodytą faktą, todėl dažniausiai kenčia vienas sportininkas, nes įrodyti trenerio ar kito jo aplinkos žmogaus kaltę, kuris neprisipažįsta, yra labai sunku.
Sportininkai užsiima saviveikla
D.Barkauskas sakė, kad maždaug prieš metus Tarptautinis olimpinis komitetas buvo užsakęs įvairių bendrovių maisto papildų tyrimus. Daugelis jų buvo užkrėsti - juose rasta anabolinių steroidų pėdsakų. Tokiu būdu sportininkai, vartojantys nežinomų gamintojų ir medikų nerekomenduotus papildus, ir užkimba ant dopingo meškerės.
Rekomenduojama vartoti tik vieno ar kito gamintojo maisto papildus, kurie garantuoja, kad jų gaminio sudėtyje nėra nieko draudžiamo. Tai - daugelį metų rinkoje išsilaikiusios bendrovės, kurių gaminiais galima pasitikėti. Todėl sportininkas turėtų vartoti tik gydytojo rekomenduotus maisto papildus, tačiau taip ne visada būna, - kalbėjo D.Barkauskas.
Sportininkai užsiima saviveikla, - pritarė gydytojui E.Burokas, turėdamas mintyse ir R.Drazdauskaitę. - Juk yra licencijuoti maisto papildai, yra olimpinės komandos gydytojas, medikai dirba olimpiniuose centruose, su kuriais galima tartis ir sužinoti, kokie tai papildai ir ar galima juos vartoti. Todėl sportininkus skatiname palaikyti glaudų ryšį su medikais, o ne partizaniniais keliais kažką daryti. Be to, mūsų treneriai taip pat yra pakankamai kvalifikuoti ir žino, ką galima sportininkui valgyti, o ko - ne.
E.Burokas minėjo, kad elitui priklausančius šalies lengvaatlečius LLAF aprūpina pačiais vertingiausiais licencijuotais maisto papildais. Kiti sportininkai jų negauna, tačiau kvalifikuota medicinos priežiūra yra užtikrinama visiems.
Vieni gaudo, kiti bėga
Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas D.Barkauskas neslėpė, kad šalies sporto medicinos finansavimas - daugiau nei apgailėtinas: Mūsų šalyje sporto medicina vos ne entuziazmu gyva. Pasaulio medicina sparčiai žengia į priekį ir mes turime matyti, kuo pasaulis gyvena. Tačiau mums tai ne visada įmanoma. O lazda turi du galus. Kuo didesnis nepasitikėjimas medicina, tuo didesnės galimybės sportininkų saviveiklai.
Panašų faktą konstatavo ir R.Berlovienė: Lėšų stoka neleidžia šalies sporto federacijoms inicijuoti dopingo kontrolės Lietuvos čempionatų metu. Tai - brangus malonumas. Vieno testo ištyrimas kainuoja iki tūkstančio litų. Vis dėlto federacijos iš paskutiniųjų stengiasi kontroliuoti sportininkus, nes tai yra būtina pagal tarptautinius reikalavimus.
Anot R.Berlovienės, kiekvieną dieną atsiranda vis naujų tarptautinių organizacijų, turinčių teisę tikrinti mūsų sportininkus užsienyje, Lietuvoje, per varžybas ir ne jų metu.
Manau, dažna kontrolė mažins sportininkų galimybes piktnaudžiauti draudžiamais preparatais, - išsakė viltį R.Berlovienė.
Vieni gaudo, kiti bėga. Kartu su naujomis antidopingo organizacijomis pasaulyje atsiranda ir naujų preparatų, kurių iš pradžių negali aptikti ir šiuolaikinės laboratorijos.
Vienas tokių pavyzdžių - tetrahidrogestrinonas (THG). Ilgai neaptinkamu laikytas dopingas pastaruoju metu sudrebino visą lengvosios atletikos pasaulį.
Naujausi komentarai