„Man tai buvo labai ankstyvas rytas – 3 valanda ryto. Kai jau nubudau, nebegalėjau daugiau užmigti, nes laukiau 4.30 val., kada startavo mūsų disko metikai – Mykolas ir Andrius. Nebuvo ramu, iš pradžių nebuvau užtikrintas, nes Mykolui tai yra pirmas pasaulio čempionatas suaugusiųjų tarpe. Aišku, su jaunuoliais jis jau yra dalyvavęs tokio rango varžybose, bet tai yra visai kas kita. Šiek tiek buvo klaustukas, ar jam pavyks susidoroti su jauduliu, varžybinės patirties neturėjimu“, – kalbėjo olimpietis V. Alekna.

Kad medaliai jau lietuvių rankose, V. Alekna teigia žinojęs jau po ketvirtojo bandymo mesti diską. 

„Po ketvirto bandymo jau kaip ir buvo tas aiškumas. Vėliau mačiau ir penktą, ir šeštą jo [M. Aleknos] bandymą, tai buvo kaip ir atsipalaidavęs, nors turėjo galimybių dar pagerinti savo rezultatą, bet, deja, tie diskai lėkė į tinklą. Bet rezultatas pasiektas – sidabro medalis yra labai daug, o A. Gudžiaus iškovotas bronzos medalis yra fantastika“, – komentavo V. Alekna.

V. Alekna visų laurų dėl jo pėdomis einančio sūnaus sau neprisiima ir giria jo trenerius.

„Visų pirma, Mykolas turi puikius trenerius – tiek trenerį JAV, tiek Mantas Jusys, kuris nuo mažumės paėmė Mykolą, išugdė ir toliau ugdo. Manau, kad čia didžiulis trenerių nuopelnas. O mano [vaidmuo] – būti šalia, būti patarėju, kai matai, kad kažkas ne taip yra daroma“, – sakė V. Alekna.

M. Alekna / P. Peleckio / BNS nuotr.

V. Alekna olimpiniu čempionu tapo 2005-aisiais. Įdomu tai, kad ir jis, ir M. Alekna mesdami diską šaukė tą patį žodį – „suduja“.

„Kai žiūrėjau transliaciją, prisipažinsiu, nepastebėjau tokių smulkmenų, bet ilgainiui kažkokių panašumų rasime“, – prisipažino V. Alekna.

Tose pačiose varžybose slovėnas Kristjanas Čehas, numetęs diską 71 m, pagerino iki tol turėtą V. Aleknos rekordą.

„Nuo 2005-ųjų laikiau planetos čempionatų rekordą, ne pasaulio. Tikrai labai ilgai tas rekordas laikėsi. Prisipažinsiu, jutau, kad šie metai gali būti paskutiniai. Turėjau slaptą viltį, kad rekordininko ne visas pavadinimas pasikeis, o tik vardai, bet turbūt Mykolui tai reikės padaryti ateityje“, – vylėsi V. Alekna.

Visa Aleknų šeima stipriai susijusi su profesionaliu sportu.

„Trys sportininkai, na, ir ketvirta yra sportininkė, kuri žengia pirmuosius žingsnius lengvojoje atletikoje. Tiesa, kol kas ne disko metime“, – sakė V. Alekna.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot V. Aleknos, jo sūnus antrąja vieta neliko iki galo patenkintas ir svarstė, kad galėjo kai ką daryti kitaip. 

„Kai Mykolas rado progą, kada jau galėjo pakalbėti, paskambino. Aš, aišku, pasveikinau, o jis man sako, kad gal čia viskas ne taip, gal visgi ne tą padariau. Šiek tiek liūdnas buvo. Sakau, Mykolai, antra vieta, sidabro medalis, čempionato debiutas. Tai yra fantastika. Pirmas mano čempionatas buvo 19-oje vietoje, tai ženkliai prasčiau, o čia startavo nuo antros. Sakau, Mykolai, dar laiko daug ir galėsi įgyvendinti tai, ko neįgyvendinai dabar“, – prisiminė M. Aleknos tėtis.

M. Aleknos rezultatai sviedžiant diską su laiku vis gerėja. Pasak V. Aleknos, ateityje galime turėti ir pasaulio rekordininką.

„Matant mūsų sportininkus ant pakylos... Tai, ką jie pasiekė, yra įspūdinga. To tikrai nėra buvę ir nežinau, kaip greitai galėsime vėl tokiu vaizdu džiaugtis. O tas 71 metras... Mykolas – jaunas sportininkas. Žiūrime jo pasiekimų progresiją – šiais metais pradėjo nuo 62 m, o baigė beveik 70 m. Kur ta progresija gali nuvesti kitais, dar kitais metais? Manau, kad ateis laikas, kai ir aukščiausias planetos pasiekimas bus“, – sakė V. Alekna.

M. Alekna jau pratęs prie laimėjimų.

„Viskas vyksta taip greitai, Mykolas pats turi susigaudyti. Jis buvo ir planetos, ir Europos čempionu savo amžiaus grupėje ir tai jo nepaveikė“, – teigė V. Alekna.

Lietuvių sportiniais pasiekimais džiaugėsi ir Seimo pirmininkė.

„Labai džiaugiuosi. Tikrai nėra daug sporto šakų, kur podiumą užimtų dauguma lietuvių. Labai džiaugiuosi abiejų mūsų puikių sportininkų pasiekimais. Smagu, kad ir naujasis talentas Mykolas, ir Andrius, kuris turėjo ir pakilimų, ir nuopolių, vėl grįžo su pergalingu pasirodymu. Turime kuo visi didžiuotis“, – šypsojosi Viktorija Čmilytė-Nielsen.