Kaunietis Vitalijus Subačius – pirmasis Lietuvos boksininkas ir, ko gero, apskritai kol kas vienintelis mūsų šalies sportininkas, oficialiose tarptautinėse varžybose atstovavęs Marokui. "Tai man – netikėtas karjeros posūkis, bet patirtis – vertinga", – pripažino kovotojas.

Padeda debiutantams

Daugkartinis Lietuvos bokso čempionas, Sporto universiteto Treniravimo mokslo katedros asistentas ir Kauno "Nokauto" klubo treneris V.Subačius šiam sezonui yra sukirtęs rankomis su Maroko "Atlas Lions" komanda, dalyvaujančia Tarptautinės bokso mėgėjų asociacijos (AIBA) rengiamose pusiau profesionaliose Pasaulio bokso serijos (WSB) varžybose.

2013-aisiais V.Subačius yra atstovavęs kitai WSB ekipai – italų "Dolce&Gabbana Thunder".

Vyriausiojo trenerio marokiečio Mouniro Barbouchi vadovaujama "Atlas Lions" – WSB debiutantė, pastaruoju metu A grupėje tarp komandų iš Kubos, Rusijos, Meksikos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Kinijos bei Alžyro užima penktą vietą ir dar turi vilčių prasibrauti į ketvirtfinalį.

WSB turnyre dalyvaujantys boksininkai varžosi ir dėl septyniolikos kelialapių į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpines žaidynes – juos pelnys svorio kategorijų iki 49, 91 ir daugiau nei 91 kg individualių reitingų lyderiai bei po du geriausius svorio kategorijų iki 52, 56, 60, 64, 69, 75 ir 81 kg atletus.

Įveikė rumuną ir kiną

V.Subačius tarp savo svorio kategorijos (iki 91 kg) boksininkų kol kas yra dešimtas – po Kazachstano, Kubos, Azerbaidžano, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Kroatijos, Italijos ir Meksikos atstovų.

Marokiečių komandos legionieriaus sąskaitoje – dvi pergalės ir dvi nesėkmės.

Vitalijus per tris raundus (iš penkių) Kasablankoje nugalėjo rumuną Ionutą Mirelį Jitaru iš Didžiosios Britanijos "Lionhearts" ekipos, o Sanijoje (Kinija) – ringo šeimininką Jin Guo iš "Dragons" ekipos.

Per dvikovą Sankt Peterburge su Rusijos komandos lyderiu, pasaulio vicečempionu Jevgenijumi Tiščenka lietuviui buvo prakirstas antakis, todėl mačo arbitras pergalę skyrė rusui.

Kasablankoje V.Subačius taškais (45:50, 43:50, 45:50) nusileido Meksikos "Guerreros" ekipos sunkiasvoriui Julio Cesarui Torresui Castillo.

Saldi arbata – ne problema

– Vitalijau, kaip atsidūrei Maroko komandoje? – paklausėme V.Subačiaus.

– Matyt, jos vadovai turėjo pakankamai informacijos apie mano ankstesnes kovas ir WSB turnyre, ir Vokietijos bundeslygoje. Vis dėlto marokiečių pasiūlymas buvo netikėtas, apie jį pranešė mano treneris Vidas Bružas – sako: ar žinai, kas tavęs ieško? Sutikau be dvejonių, nes kai prieš kelerius metus nieko nepasiekiau, man nubraukė sportininko stipendiją, o juk reikia išlaikyti šeimą. Todėl, be bokso, ėmiausi ir papildomų darbų.

– Ar greitai apsipratai naujame kolektyve?

– Iš pradžių buvo sunku, ypač psichologiškai. Atvykau vienui vienas, be trenerio. Marokiečiai – kito tikėjimo, musulmonai. Akylai stebėjau, kaip jie bendrauja, kaip elgiasi, stengiausi greičiau prisitaikyti. Kalbėjomės labai mažai, nes aš angliškai – nekaip, o jie – tik savaip. Per treniruotes ar varžybas sportinius reikalus išsiaiškindavome universalia bokso kalba, be žodžių – gestais. Vienintelis išsigelbėjimas buvo rusiškai mokėjęs treneris ukrainietis, tad su juo susidraugavome ir daugiausia laiko praleisdavome kartu.

– Ką marokiečiai žino apie Lietuvą?

– Kai pasakiau, iš kur atvykau, išpūtė akis. Paaiškinau, kad mano šalis – prie Baltijos, o apie jūrą jie buvo kažką girdėję.

– Kokį įspūdį susidarei apie Maroką?

– Pasižvalgiau ir po sostinę Rabatą, buvau ir Marakeše bei didžiausiame šalies mieste Kasablankoje. Nustebino tai, kad netgi Rabate kai kurios gatvės – neasfaltuotos, prišiukšlintos. Marokiečių patiekalai – gardūs, tačiau jie geria labai saldžią arbatą, nors man tai – ne problema, nes mėgstu saldumynus.

– Kaip rengėtės varžyboms?

– Sąlygos nebuvo pasakiškos, nors treniravomės olimpinėje sporto bazėje. Tačiau po ranka buvo visas reikalingas inventorius, net du ringai, tik pratybų metodika man buvo neįprasta. Jie kiekvieną dieną stodavo į poras ir boksuodavosi. Lietuvoje tai darydavome daugiausia du kartus per savaitę. Tačiau, kaip sakoma, šuo ir kariamas pripranta – laikiausi visiems privalomų taisyklių.

– Kokius tikslus WSB turnyre šį sezoną iškėlė "Atlas Lions" vadovai?

– Jiems, kaip debiutantams, tai – lyg žvalgyba. Jeigu patektume į atkrintamąsias varžybas, būtų puikus rezultatas, tačiau jį pasiekti bus sunku.

– Ar marokiečiai laikosi sutartyje numatytų įsipareigojimų?

– Moka, kaip suderėta: jei laimėjau – daugiau, jei pralaimėjau – mažiau. Nusivyliau tik kartą, kai iš anksto nepranešė, kad ne aš, o kitas boksininkas dalyvaus mače su Ukrainos komanda, nors iš pradžių nurodė ruoštis man. Todėl dabar nėra tvirtų garantijų, kad kovosiu paskutiniame reguliariojo sezono mače su Alžyro "Desert Hawks" komanda, nors elektroniniu paštu atėjo laiškas, kad po Lietuvos čempionato atvykčiau į komandą, nes reikės gauti Alžyro vizą.

– Vitalijau, ketini dalyvauti Lietuvos čempionate?

– Kol dar pelenai nebyra, kodėl ne?

Sieks naujo rekordo?

Lietuvos bokso čempionatas numatytas balandžio 7–11 d. Kėdainiuose.

V.Subačiui priklauso visų laikų šalies odinės pirštinės meistrų rekordas: kaunietis yra iškovojęs šešiolika aukso medalių.

Keturiolika kartų Lietuvos čempionu buvo kitas Kauno boksininkas, 1995 m. pasaulio čempionato bronzos laimėtojas Vidas Bičiulaitis, dvylika kartų – legendinis Algimantas Zurza (1939–1996 m.), po vienuolika – taip pat kaunietis, žinomas bokso teisėjas Vytautas Bingelis ir vis dar sportuojantis panevėžietis Marius Vyšniauskas.