Kauno miesto savivaldybė neketina perimti krepšinio klubo skolų
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vicečempionas Kauno Žalgiris rugpjūčio 12 dieną turėtų pradėti rengtis naujajam sezonui, tačiau klubo vadovai kol kas neskuba išvardyti krepšininkų, kurie atstovaus komandai.
Kol ant sutarties su Savivaldybe nebus visų parašų, nepasakysiu nė vieno žaidėjo pavardės, - yra sakęs A.Sabonio Žalgirio krepšinio centro generalinis direktorius Ginas Rutkauskas.
Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė, kuriai žalgiriečiai pasiūlė tapti savojo centro akcininke ir finansiškai remti klubą, dar analizuoja Žalgirio prašymą ir svarsto, kaip būtų galima padėti ekipai. Jau dabar aišku, jog bendradarbiavimo sutartis gali būti parengta ir patvirtinta vėliau, nei numatyta pirmoji komandos treniruotė.
Derybos užsitęsė
Yra geras protokolinis Kauno miesto Tarybos sprendimas, tačiau derybos dar nebaigtos. Tai, kad viskas vyksta per lėtai, yra tragiška ir gali turėti įtakos visam sezonui.
Ką darysime, jei sutarties nepavyks pasirašyti? Nežinau. Ant komandos marškinėlių vietoj Kaunas užrašysime Balbieriškis ir į ją surinksime jaunimą, - vakar Kauno dienos korespondentui sakė A.Sabonio Žalgirio krepšinio centro valdybos pirmininkas Mindaugas Plūkas.
Kaip žinoma, liepos 11 dieną M.Plūkas Kauno miesto tarybos nariams įteikė kreipimąsi, kuriame valdžios atstovus pakvietė atsižvelgti į Žalgirio ekipos problemas ir bendradarbiaujant jas spręsti.
Kreipimesi, be kita ko, pabrėžta, jog klubo biudžetas per pastaruosius trejus metus sumažėjo nuo 10,5 mln. litų iki 6,9 mln. Žalgiriečių nuomone, tokia padėtis verčia susimąstyti, kaip išsaugoti Žalgirio komandą. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad daugelio Europos šalių savivaldybės visiškai arba didžiąja dalimi išlaiko savo miestų krepšinio komandas, suteikdamos joms sporto sales, inventorių ir pan. Ir Lietuvoje yra tokių pavyzdžių.
Praėjusį sezoną Žalgiriui nepavyko išvengti finansinės krizės. Viena jos priežasčių tapo ir Europos krepšinio lygų sąjungos (ULEB) Eurolygos partnerių komercinės problemos, todėl nuolat vėlavo klubams numatytos minimalių pajamų išmokos.
Pasiūlė akcijų ir Kauno rajonui
A.Sabonio Žalgirio krepšinio centras (toliau - Centras), valdantis klubą, pasiūlė Kauno miesto savivaldybei įsigyti Centro akcijų.
Žalgiriečiai paskelbė pasirengę parduoti 35 procentus centro akcijų, kurios priklauso viešajai įstaigai Kauno Žalgirio rėmėjas (kitų akcijų savininkai yra Arvydas Sabonis, M.Plūkas, Rimas Varanauskas ir BĮ UAB Azovlitas), partneriui, galinčiam užtikrinti Centrui ne trumpesnę nei 5 metų metų solidžią finansinę paramą ir investicijas.
Tad Kauno miesto savivaldybei siūloma įsigyti viešajai įstaigai Kauno Žalgirio rėmėjas priklausančias 6048 paprastąsias vardines 100 litų nominaliosios vertės Centro akcijas, sudarančias 35 procentus Centro įstatinio kapitalo, už 3 mln. litų ir papildomai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 14-uoju straipsniu bei kitais atitinkamais šalies teisės aktais, įsipareigoti ne mažiau kaip 5 metus skirti lėšų Žalgirio krepšinio komandai.
Savo ruožtu viešoji įstaiga Kauno Žalgirio rėmėjas įsipareigotų už parduotas Centro akcijas gautus pinigus naudoti Žalgirio krepšinio klubo paramai.
Įsigijusi akcijų, Kauno miesto savivaldybė taptų viena Žalgirio akcininkių bei savininkių ir turėtų tam tikros įtakos priimant strateginius Centro sprendimus. Šiuo metu Centro įstatinis kapitalas yra 1 mln. 728 tūkst. litų.
Liepos 18-ąją dieną Kauno miesto taryba protokoliniu sprendimu pritarė, kad Savivaldybė taptų Centro akcininke. Iš 41 Tarybos nario balsavime dalyvavo 28. Dvidešimt septyni pritarė sprendimui, vienas susilaikė.
Savivaldybė nori audito išvadų
Politinė Savivaldybės nuostata aiški - reikia padėti Žalgiriui. Kaip - tai jau kitas klausimas, reikalaujantis nuodugnios analizės. Nenorime pulti stačia galva, nesigilindami, nesvarstydami, - Kauno dienai sakė Kauno vicemeras Gediminas Budnikas po vakar įvykusio darbo grupės pasitarimo.
Sieksime, kad bendradarbiavimo sutartis atitiktų abipusius interesus. Pirmiausia mums rūpi dabartinė Centro finansinė būklė. Mano žiniomis, jis turėjo 1,4 ml. litų skolų. Atrodo, jog jos pastaruoju metu turėjo sumažėti, nes Eurolyga rengėsi pervesti, o gal jau ir pervedė Žalgiriui 560 tūkstančių litų.
Vis dėlto Centro vadovams siūlysime auditą, kad pamatytume, kokia tikroji situacija, kaip tvarkoma buhalterija. Juk imamės rimto projekto, kuriam būtų skiriamos biudžetinės lėšos. Susipažinę su išvadomis, imsimės tolesnių veiksmų. Kontroliuosime, kad pinigai, kuriuos skirs Savivaldybė, būtų naudojami skaidriai, pagal aiškią paskirtį. Savivaldybė nepripažins ir neperims jokių Centro skolų, jis savo jėgomis turės jas sutvarkyti.
Įsigiję 35 procentus akcijų, pageidausime Centro valdyboje turėti savo atstovus -atsižvelgus į bendrą valdybos narių skaičių, du arba tris.
Jei rengdami sutartį su Žalgirio atstovais greitai rasime bendrą kalbą ir darbas vyks sklandžiai, iki rugpjūčio vidurio formalumai turėtų būti sutvarkyti. Tuomet, nepaisydami atostogų, sušauktume neeilinį miesto Tarybos posėdį ir viską nuspręstume, - paaiškino G.Budnikas.
Kaip žinoma, praėjusį ketvirtadienį miesto Taryba posėdžiavo paskutinį kartą prieš atostogas. Rugpjūtis - Kauno politikų poilsio metas.
Vicemeras patvirtino, jog su Savivaldybės pozicija bus supažindinti A.Sabonio Žalgirio krepšinio centro vadovai.
Beje, žalgiriečiai taip pat kreipėsi į Kauno rajono tarybą ir pasiūlė pirkti 5 proc. akcijų už 1 milijoną litų. Rajono savivaldybėje sudaryta darbo grupė, analizuojanti galimybes padėti Žalgiriui. M.Plūko teigimu, konkretaus atsakymo tikimasi sulaukti iš atostogų grįžus Kauno rajono merui Petrui Mikelioniui.
Tarp kandidatų į ekipą - S.Štombergas
Kauno klubo vadovai yra patvirtinę, jog, tardamiesi su Kauno miesto ir rajono savivaldybėmis, jie lygiagrečiai derasi su potencialiais kandidatais į Žalgirį. Tarp jų yra ir Saulius Štombergas, Mindaugas Timinskas, Tomas Masiulis, Gintaras Einikis, amerikietis Styvas Vudberis, taip pat jaunų perspektyvių Lietuvos krepšininkų.
Artėjantis sezonas žalgiriečiams ypač svarbus sportiniu ir finansiniu požiūriu. Kitąmet baigs galioti trimetė Žalgirio ir Eurolygos sutartis, garantavusi kauniečiams vietą pajėgiausių kontinento ekipų varžybose bei tam tikras pajamas už dalyvavimą jose. Ar ji bus pratęsta, gali lemti žalgiriečių pasirodymas būtent 2002-2003 metų turnyre.
Eurolygos viršūnėse daugkartiniams Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionams iškelta neoficiali užduotis - įrodyti, jog jie verti būti elite: sužaisti geriau nei pernai ir iš grupės patekti į antrąjį varžybų etapą.
Įgyvendinti Eurolygos pageidavimus bus nelengva, nes šiemetiniai burtai mūsiškiams skyrė galingus varžovus iš Graikijos, Izraelio, Ispanijos, Slovėnijos, Italijos ir Jugoslavijos (Atėnų Panathinaikos, Tel Avivo Maccabi, Vitorijos Tau Ceramica, Liublianos Union Olimpija, Sienos Montepaschi, Malagos Unicaja bei Podgoricos Buducnost).
Žalgirio konkurentai jau baigia formuoti komandas. Ypač sustiprėjo Montepaschi ekipa, su kuria kauniečiai Italijoje spalio 10 dieną pradės Eurolygos varžybas.
Naujausi komentarai