\"Norėjau grįžti namo anksčiau, iškart po varžybų. Bet kaip padaryta, taip padaryta\", – nesileido į diskusijas dėl sporto funkcionierių akibrokšto Edvinas Krungolcas. Daug labiau jam labiau norėjosi džiaugtis svarbiausiu karjeros laimėjimu.

Sutikimas sužavėjo

\"Kokie jausmai grįžus į Lietuvą? Šalta. Bet emocijos geros, – antradienį vienais marškinėliais išėjęs į vėsią Vilniaus naktį šyptelėjo E.Krungolcas. – Pirmą kartą matau tokį sutikimą. Matyt, iki šiol nebuvo dėl ko taip pasitikti, nebuvo tokių ypatingų progų.\"

Pekino olimpinis sidabras – ypatinga proga. Juolab kad tuo pačiu lėktuvu sugrįžo ir bronza bei jos savininkas Andrejus Zadneprovskis.

Tačiau istoriniu rezultatu nudžiuginę penkiakovininkai nesulaukė net kasdienio valdžios dėmesio. Olimpiečių sutiktuves nuspręsta rengti antradienio popietę, nelaukiant grįžtančių dviejų Pekino didvyrių. Sporto valdininkai galėjo nupirkti penkiakovininkams naujus bilietus, bet pagailėta 14 tūkst. litų.

Be to, Vilniaus oro uoste taip ir nepasirodė nė vienas svarbiausių valdžios institucijų atstovas, nors, pavyzdžiui, Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas prieš tai panoro nusifotografuoti ir paspausti rankas kitiems Pekino prizininkams.

\"Bala nematė, krepšininkai irgi žmonės. Kada buvo bilietai nupirkti, tada ir grįžome – dėl kelių dienų per galvą nesiversi\", – su lengva ironija balse kalbėjo E.Krungolcas.

A.Zadneprovskis taip pat išliko santūrus. \"Ačiū ir už tokį sutikimą. Važiuoti į aikštę... Nelabai aš tokius dalykus mėgstu. Viskas turi būti savo laiku. Viskas gerai – užteko to dėmesio\", – tikino prie olimpinio Atėnų sidabro Pekino bronzą pridėjęs sportininkas.

Penkiakovininkų pagerbtuvės nekainavo 220 tūkst. litų, bet jos buvo gerokai nuoširdesnės. E.Krungolcą ir A.Zadneprovskį pasitiko būrys artimųjų ir draugų, o nedidelio ūgio sportininkai labai greitai paskendo gėlių jūroje.

Kitaip nei už popietę pseudopompastiškose kitų olimpiečių sutiktuvėse įspūdingas sumas uždirbę atlikėjai, Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestras neprašė jokio honoraro. Be to, nors sykį per visas olimpiečių sutiktuves nuskambėjo Lietuvos himnas.

Skirtinga pergalės kaina

\"Nebuvo labai sunku. Po pergalės atrodė, kad jėgų dar yra likę, galėjau dar daugiau pasiekti. Aišku, pavargau – ir raumenis traukė, ir nemiga kankino, bet taip būna visą laiką\", – startą Pekine prisiminė E.Krungolcas.

Visai kitokiu scenarijumi vyko A.Zadneprovskio kova. Po antrosios, fechtavimosi, rungties lietuvis pasitempė kairės kojos raumenį, tad varžybas teko baigti sukandus dantis.

Įvykius stebėję Lietuvos atstovai pažymėjo, kad stebuklą sukūrė sportininką ant kojų pastatęs olimpinės rinktinės gydytojas Dalius Barkauskas.

\"Ši medalį iškovoti buvo sunkiau, nei Atėnų sidabrą. Praėjo ketveri metai, o dar kamavo trauma. Prieš bėgimą nelabai tikėjau, kad įmanoma aplenkti Kinijos sportininką (Zhenhua Qianą – red. past.), nes jis buvo gerai pasirengęs, turėjo 37 sek. persvarą. Tačiau antroje distancijos pusėje pajutau, kad galiu kautis dėl medalio\", – pasakojo A.Zadneprovskis.

Į sėkmę nešė žirgai

Lietuvos ąžuolai dėkojo ir palankiems burtams jojimo rungtyje. A.Zadneprovskis su žirgu Ning Ning buvo antras, o E.Krungolcas su Qiang Qiang – ketvirtas.

\"Mums labai pasisekė, kad varžybų dieną buvo lietuviškas oras – darganota, lijo kiaurą dieną. Lietus padarė didelę įtaką jojimo rungčiai – daug vyrų krito nelygioje kovoje su gamtos stichija\", – šyptelėjo 35-erių E.Krungolcas.

\"Per visą karjerą gal ir yra buvę, kad abiem taip pasisektų su žirgais. Šį kartą mes buvome Dievo palaiminti ir gavome gerus žirgus\", – galva linksėjo A.Zadneprovskis.

Sekmadienį 34-ąjį gimtadienį švęsiantis vilnietis tikino, kad prieš varžybas ir jų metu su kolega nejuokavo, kad iškovos du medalius Lietuvai: \"Dabar jau galima juokauti, bet tada ne juokai buvo galvoje.\"

Atšoks vestuves

\"Kada vėl pradėsiu sportuoti? Grįšiu, pasidėsiu daiktus ir pradėsiu. Su draugais. Ane?\" – klykiant būreliui artimųjų šmaikštavo E.Krungolcas.

Švęsti ir džiaugtis – dabar svarbiausia užduotis. Netrukus olimpinio vicečempiono laukia dar viena proga švęsti. Rugsėjo mėnesį vienoje sostinės bažnyčių jis planuoja sumainyti aukso žiedus su savo išrinktąja Vesta.

\"Yra viena ypatinga diena, bet nemanau, kad jums reikia apie tai žinoti\", – paslaptingas išliko E.Krungolcas. Kada toji ypatinga diena, nepasakė ir nuo mylimojo nė akimirkai nesitraukusi Vesta.

A.Zadneprovskis artimiausiu metu taip pat ketina džiaugtis pergale su šeima ir draugais. Be to, gydysis traumą.

\"Žiūrėsim, kaip gis koja. Jei pavyks atsigauti, dalyvausiu pasaulio taurės finale (spalio 3–5 d. Portugalijoje – red. past.)\", – sakė A.Zadneprovskis.

Specialisto komentaras

Jurijus Moskvičiovas, olimpinių prizininkų treneris

Prieš žaidynes galvojau, kad bent vieną medalį turime iškovoti, tačiau negalėjau pasakyti, kuris – Edvinas ar Andrejus – turi daugiau šansų. Man jie visiškai lygūs. Taip išėjo, kad gerai pasirodė abu, tad nebuvau labai nustebintas.

Manau, kad abu jie dar gali sportuoti. Yra pavyzdžių, kad penkiakovininkai varžybose dalyvauja iki 40 metų. Kitas klausimas – kaip sportuoti, ar dar bus tokių gerų rezultatų?

Juolab kad sąlygos kuo toliau, tuo blogesnės. Nežinau, ar galėsime užauginti deramą pamainą Edvinui ir Andrejui. Žirgų dar turime, bet baseinų nebėra. Girdėjau, kad Lazdynų baseinas gyvena paskutines dienas, o ten – svarbiausia mūsų treniruočių bazė. Aišku, galime sportuoti ežeruose, bet taip greitai, kaip Michaelas Phelpsas, neplauksime.

Vienas sporto vadovas sakė, kad, uždarius Lazdynų baseiną, važinėsime treniruotis į Elektrėnus. Žiūrėsime. Ar tik neteks vaikščioti pėstute?