Vis dėlto, kaip žinote patys, norint laimėti Lietuvos drifto čempionatą, reikia ne tik norėti, mat rekordinį dalyvių kiekį skaičiuojančiose pirmenybėse netrūksta talentingų, pergalių išalkusių lenktynininkų, kurie nesibaimindami kibtų į atlapus bet kuriam porinio važiavimo favoritui.

Praėjusį savaitgalį, gausi Lietuvos lenktynininkų delegacija vyko į paskutinį ir lemiamą Lietuvos drifto čempionato etapą, kuris šį kartą vyko ne Lietuvoje, o Rygoje.

„Kai paskutinį kartą dalyvavau Lietuvos drifto čempionate, kiekvienas etapas vyko Lietuvoje, o varžybose dalyvavo tik lenktynininkai iš Lietuvos. Po penkerių metų pertraukos grįžus į Lietuvos lygą pamačiau, jog čempionatą labiau norėtųsi vadinti Baltijos šalių, o ne Lietuvos čempionatu. Du kartus su broliais latviais grūmėmės Lietuvoje, du kartus Latvijoje“, – ruošdamasis artėjančioms varžyboms pasakojo Andrius.

Latvijoje esanti trasa visuomet dalyvius džiugina dėl galimybės pasiekti aukštą greitį, bet tuo pačiu erzina ir dėl daugybės vietų, kur mažytė klaida gali kainuoti labai daug. Retkarčiais – pergalę, o blogiausiu atveju – naują bolidą.

„Su komandos nariais į Rygoje vykstančias varžybas vykstame jau devynerius metus iš eilės. „Biķernieku “ trasoje jaučiamės kaip namuose, bet net ir trasą žinant mintinai, galiu pasakyti, jog tai viena iš tų trasų, kuri neatleidžia klaidų. Vien mano važiavimo metu įvyko dvi avarijos, kurios mano varžovams baigėsi liūdinai“, – po varžybų įspūdžiais dalinosi A. Vasiliauskas.

Varžybų diena – kaip per sviestą

Ištikimiausi drifto gerbėjai žino, jog kiekvienas varžybų „savaitgalis“ prasideda nuo treniruočių, aštrių kampų nuglūdinimo. Po to seka itin svarbi kvalifikacija, kurioje užfiksuotas rezultatas nulemia su kuo kiekvienas lenktynininkas vėliau turi važiuoti poriniuose važiavimuose. Tai – natūrali kiekvienų varžybų eiga, bet jeigu esi lenktynininkas, pasiruošimas artėjančioms varžyboms prasideda gerokai anksčiau.

„Lenktynių savaitgalis man prasidėjo dar trečiadienį. Tą dieną dar dvejojau ar vertėtų važiuoti į varžybas, bet galiausiai nusprendžiau, jog reikia nupūsti dulkes nuo automobilio, jį nusiplauti, užsikrauti ant tralo ir laukti ar iš Airijos atvyks užsakytos padangos“, – juokdamasis pasakoja Andrius.

Priėmęs sprendimą keliauti į Latviją, Andrius netrukus suprato, jog priėmė labai gerą sprendimą: „Treniruotėse mums sekėsi puikiai. Automobilis veikė nepriekaištingai ir nekėlė absoliučiai jokių abejonių, tad mūsų lenktynių diena atrodė labai paprastai. Keitėme padangas, pylėme kurą ir mėgavomės paskutiniu Lietuvos drifto čempionato etapu“, – pasakoja Andrius.

Kadangi technika veikė sklandžiai ir nekėlė papildomų rūpesčių, Andriui teliko susikoncentruoti į lenktynes. Nors lenktynės truko kelias valandas, tačiau Andriaus kelionė link finalo praėjo kaip niekada sklandžiai, tačiau tuomet atėjo finalinis važiavimas.

„Finale kovėmės su jaunu, nemažai potencialo turinčiu Nikolass Bertans. Pirmojo porinio važiavimo metu aš buvo persekiotojo vaidmenyje. Sekiau paskui jį, viską atlikdamas puikiai. Net mano spoteris vėliau pakomentavo, kad trasą įveikiau puikiai. Norint laimėti, reikėjo tai pakartoti“, – finalo akimirkomis dalinasi Andrius.

„Antrasis važiavimas, vėlgi, prasidėjo puikiai. Pirmąjį ir antrąjį posūkį įveikiau pagal taisykles, o trečiame posūkyje slydau 90 laipsniu kampu, tačiau šis mano veiksmas, kažkodėl, nepatiko varžybų teisėjams. Jie teigė, jog tokiu būdu aš sutrukdžiau jaunajam latvių drifteriui, priversdamas jį apsisukti, tad dėl bendro teisėjų sprendimo, finale užėmiau antrą vietą“, – pasakoja Andrius.

Nepaisant savaitgalį įvykusių varžybų baigties, antroji vieta Andriui garantavo 2020-ųjų Lietuvos drifto čempionato nugalėtojo titulą.

Važiavo for fun – laimėjo titulą

Dabar – laikas švęsti. Iš Latvijos su komandos nariais sugrįžęs Andrius Vasiliauskas dabar gali džiaugtis dėl kelių dalykų. Pasibaigus paskutiniam Lietuvos drifto čempionatui, kaunietis iki šiol negali atsidžiaugti taure, kuri oficialiai Andrių įvardija kaip 2020-ųjų metų Lietuvos drifto čempionato nugalėtoją. Vis dėlto, link kasdieninių darbų po truputėlį sugrįžtantis Andrius kalbėdamas apie šiųmetinį sezoną ir stebina, ir džiugina.

„Šių metų sezonu esu labai patenkintas, nes nuo pat pradžių pirmenybėse dalyvavau dėl savęs, dėl smagumo“, – nustebina Andrius.

Prie itin svarbaus pasiekimo šiemet prisidėjo ne tik lenktynininko požiūris, bet ir kone nepriekaištingai veikęs bolidas. Jeigu praėjusiais metais ir šių metų pradžioje vykusiose varžybose Omane automobilis mėgdavo pakišti koją, tai Lietuvoje ir Latvijoje galines padangas naikinęs BMW veikė taip kaip pridera.