V.Chomičius iš Permės kraustosi į Kazanę

Lietuvos treneris pasijuto įžeistas, kai sužinojo apie “Ural-Great” klubo vadovų derybas su Izraelio specialistu

Rusijoje daugelį metų krepšinio treneriu dirbantis Valdemaras Chomičius keičia darbo vietą. Šešerius metus Permės “Ural-Great” komandoje praleidęs lietuvis kitą sezoną pradės su Kazanės “Uniks” ekipa. “Ural-Great” komandoje V.Chomičius ilgai dirbo vyriausiojo trenerio Sergejaus Belovo asistentu, o nuo šių metų sausio perėmė iš jo pagrindinio stratego pareigas. Olimpinis ir pasaulio vyrų krepšinio čempionas, buvęs ilgametis Kauno “Žalgirio” ir Lietuvos rinktinės žaidėjas neslėpė, jog iš Permės išvyko truputį skaudančia širdimi.

“Kauno dienoje” - interviu su V.Chomičiumi.

Išmokė žaidėjus gerbti vienas kitą

- Kada ir kodėl nutarėte palikti “Ural-Great” komandą, kuriai visai sėkmingai vadovavote pusę sezono?

- Viskas nutarta jau anksčiau, tik niekam apie tai nepasakojau. Permėje susidarė sunki situacija, nors kai sausį buvau paskirtas vyriausiuoju “Ural-Great” treneriu, viskas klostėsi neblogai. Laimėjome visas likusias FIBA-Europos taurės rungtynes, svarbius Rusijos superlygos mačus prieš “Uniks” bei “Jevraz” ir užsitikrinome vietą čempionato atkrintamosiose varžybose. Reguliarųjį sezoną netgi turėjome galimybių pakilti iki šeštosios vietos, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių - ir sportinių, ir ne visai - mes nelaimėjome kelių svarbių rungtynių. Bet ir aš pats, ir klubo vadovai liko patenkinti komanda bei jos žaidimu po Naujųjų metų. Komanda pagaliau tapo tikra komanda, žaidėjai išmoko vienas kitam paduoti ranką ir padėti vienas kitam. Iš pradžių kolektyve netrūko pykčio, individualizmo, kiekvienas žaidė tik dėl savo statistikos, o ne komandai.

Aš savo karjeroje išskiriu tris etapus. Išvažiavęs iš Lietuvos dirbau žaidžiančiu vyriausiuoju treneriu. Po to penkerius metus buvau S.Belovo padėjėju, trumpai dirbau Maskvos “Dinamo” vyriausiuoju treneriu, bet šiame klube man buvo sudarytos tokios sąlygos, kad turėjau pasitraukti. Grįžęs į Permę vėl buvau S.Belovo padėjėju. Sausį, kai komandoje susiklostė labai sunki padėtis, buvau paskirtas komandos vyriausiuoju treneriu.

- Kaip Jums pavyko rasti bendrą kalbą su žaidėjais?

- Tapęs vyriausiuoju treneriu žaidėjams pasakiau: “Esu jūsų rankenėlė, mikroschema, kuri jus valdys. Todėl daugiau jokių kalbų ir ginčų”. Komandoje atsirado ryžtingumas, atėjo patirtis, aš vis labiau suvokiau ir vertinau situaciją. Iki Naujųjų metų buvome laimėję tik trejas Rusijos čempionato rungtynes, bet esu patenkintas, kad komanda, man vadovaujant, atsitiesė.

Pokalbis su Š.Drukeriu padėjo apsispręsti

- Ar nebuvo gaila palikti komandos, kurią pavyko ištraukti iš duobės?

- Trenerio padėjėjo darbas - visai kitoks nei pagrindinio stratego. Kai būni vyriausiuoju, turi tinkamai vadovauti ir treniruotėse, ir varžybose, taip pat kontroliuoti žaidimą, prisiimti atsakomybę, o aš rungtynėse neturėjau jokio padėjėjo. Bet turėjau vadovybės patikinimą, kad komanda liks kitą sezoną, kad aš taip pat liksiu dirbti vyriausiuoju treneriu. Tačiau išėjau, nes pasijutau įžeistas, kai sužinojau, kad man už nugaros, kai komanda išgyveno sunkų laikotarpį, buvo vedamos derybos su kitu treneriu. Galėjo man sausį pasakyti, kad esu laikinai, o mano likimą nuspręs pasibaigus čempionatui. Tuomet gal būčiau kitaip reagavęs. Vėliau su klubo generaliniu direktoriumi kalbėjomės keturias valandas, jis mane kalbino likti. Jau buvau sutikęs likti Šarono Drukerio asistentu ir vadovauti antrai Permės komandai, bet tik vėliau išsiaiškinau, kad naujasis strategas turi visas galimybes pats pasirinkti savo asistentą. Po pokalbio su Š.Drukeriu supratau, kad daugiau nenoriu dirbti Permėje.

Sunkiausias buvo apsisprendimo momentas - per tiek metų buvau tarsi suaugęs su Permės publika, šiame mieste jaučiausi kaip namuose, turėjau draugų. Bet nuo tų laikų, kai pradėjau dirbti Permėje, klube pasikeitė visi žmonės, aš jau paskutinis buvau.

- Ar Jums teko girdėti apie tai, jog “Ural-Great” klubas apkaltintas biudžeto lėšų iššvaistymu?

- Iš pradžių nieko apie tai nežinojau. Tik išvykdamas iš Permės išgirdau, kad kažkas negerai, nes į klubą atėjo ekonominė policija. Bet klubas šiais metais grąžino visas skolas, likusias dar nuo praėjusių metų, išmokėjo ir visus atlyginimus. Visos finansinės problemos buvo maždaug prieš dvejus metus, kai tuometinis klubo direktorius Sergejus Kuščenka perėjo į CSKA ir nebeliko rėmėjų. Tuomet pagalbos ranką ištiesė apskrities vadovai, todėl, manau, dabar ir aiškinamasi, kaip buvo panaudoti biudžeto pinigai.

Patinka dirbti su jaunimu

- Kaip manote, kodėl “Uniks” strategas Stanislavas Jeriominas Jus pasirinko savo asistentu?

- S.Jeriominas mane visą laiką rodė pavyzdžiu savo jauniems žaidėjams. Be to, jam padarė įspūdį tai, kaip pasikeitė “Ural-Great” žaidimas po Naujųjų metų, todėl jis pasikvietė mane savo asistentu.

- Būsite atsakingas už jaunimo atranką “Uniks” komandoje?

- Dirbti su jaunimu man visada patiko. Kur tik dirbau, visur prašiau, kad man duotų žmonių, iš kurių galėčiau lipdyti krepšininkus. Tačiau Kazanėje darbas su jaunimu man bus tik priedas prie S.Jeriomino asistento pareigų.

- Kada persikelsite į Kazanę?

- Mano kontraktas įsigalios rugpjūčio 1 dieną.

- Kaip tai suderinsite su darbu Lietuvos rinktinėje? Juk tuo metu vyks pats pasirengimo Europos čempionatui įkarštis.

- S.Jeriominas tai supranta, juk pats dirbo su Rusijos vyrų rinktine, o klubas sudarydavo jam sąlygas. Aš esu pirmasis S.Jeriomino padėjėjas, bet ne vienintelis - yra dar vienas asistentas. Tad problemų, manau, neturėtų kilti. O jeigu jų atsiras, būsiu priverstas nuvykti 3-4 dienoms į Kazanę ir išspręsti visus klausimus. Jeigu nori, žmonės gali viską suderinti.

Liepą atvyks į rinktinę

- Kada įsitrauksite į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės darbą?

- Liepos 1 dieną. Iki to laiko dar turėsiu atostogų ir galimybių pabūti su savo šeima Ispanijoje.

- Į Ispaniją skriesite savo įspūdingu BMW automobiliu?

- Ne, šįkart skrisiu lėktuvu. Bet iš Rusijos į Lietuvą grįžau su BMW. Šiuo automobiliu dar džiaugiuosi taip, lyg būčiau vakar jį nusipirkęs.

- Ar Jūsų šeima nelaukia, kad kuo greičiau atsisveikintumėte su Rusija visam laikui?

- Rusija čia niekuo dėta. Ar būtų kas nors kitaip, jeigu aš dirbčiau, tarkime, Lenkijoje? Juk vis tiek namuose nebūčiau. Viską iš esmės pakeistų nebent darbas Ispanijoje, bet norint gauti trenerio darbą šioje šalyje, reikia dar padirbėti kitur.