Vilniaus valdžia nepritarė alternatyviam sporto mokyklų reorganizacijos planui, tačiau jo iniciatoriai neabejoja įvykdę pagrindinę savo užduotį – sustabdę sporto sistemos griovimą.

Laimėjo pralaimėję

Vilniaus miesto taryba atmetė sporto mokyklų reorganizacijos projektą, pagal kurį dešimt sostinėje veikiančių biudžetinių jaunųjų sportininkų ugdymo įstaigų turėjo būti sustambintos paliekant penkias mokyklas. Taip tikėtasi daugiau nei dukart sumažinti sporto mokyklų administracinio ir techninio personalo ir sutaupyti maždaug milijoną litų per metus.

Nepaisant nesėkmės, projektą teikęs tarybos narys Povilas Tamošauskas dienraščiui aiškino pernelyg nenusivylęs sprendimu, mat tarybos palaiminimo kol kas nesulaukė ir sporto visuomenės itin kritiškai sutiktas sostinės vicemero Gintauto Babravičiaus pasiūlymas visas dešimt sporto mokyklų sujungti į vieną Vilniaus sportininkų ugdymo centrą.

Pastarasis projektas taip pat buvo įrašytas į trečiadienio tarybos posėdžio darbotvarkę, tačiau prieš jo pradžią iniciatoriai savo siūlymą atsiėmė.

"Tai yra tolesnio mūsų sistemos tobulinimo pradžia. Svarbiausia, ką mes laimėjome, yra tai, kad sustabdėme jaunųjų sportininkų sistemos griovimą", – teigė P.Tamošauskas.

Pergudravo oponentus?

Konservatorius svarstė, kad G.Babravičius sportininkų ugdymo centro projektą atsiėmė nesitikėdamas sulaukti politinio palaikymo. P.Tamošausko įsitikinimu, prieš ketinimus centralizuoti miesto sporto sistemą yra nusistačiusios tiek valdančiosios konservatorių ir socialdemokratų, tiek opozicinės frakcijos.

Tačiau savivaldybės užkulisiuose kalbama, kad sportininkų ugdymo centro projektą remiantys Liberalų ir centro sąjungos nariai pergudravo ne tokį radikalų sporto mokyklų reorganizavimo planą parengusius oponentus, mat šie savo projektą galės tarybai pakartotinai teikti tik po pusės metų. G.Babravičius patvirtino, kad planus sporto mokyklas sujungti į vieną centrą tarybos balsavimui pateiks artimiausiu metu, o sostinės politikams apsispręsti dėl sporto sistemos reorganizavimo teks nebeturint kitos alternatyvos.

"Nežinau, ar tai galima vadinti pergudravimu. Tiesiog tai yra reglamento ir politinių procesų žinojimas. Norėjome pirma pažiūrėti, kaip tarybos nariai vertina kolegų pateiktą pasiūlymą, todėl savąjį ir atsiėmėme", – dėstė G.Babravičius, kuris teigė nežinantis, kiek tarybos narių palaiko jo siūlomą projektą.

Tiesa, net jei sostinės taryba palaimintų ketinimus centralizuoti sporto mokyklas, naujoji sistema neįsigaliotų anksčiau kaip kitais metais.

Primename, kad G.Babravičiaus puoselėjami planai įsteigti sportininkų ugdymo centrą, iniciatorių teigimu, per metus sutaupysiantį iki 1,5 mln. litų, sukėlė audringą sporto organizacijų reakciją. Jos baiminosi, kad krepšinis ir futbolas naujajame centre užgoš kitas 34 Vilniuje propaguojamas sporto šakas, nukentės sportininkų ugdymo procesas, o centralizuota sistema esą tenkins tik privataus verslo interesus.

Raštiškai šį projektą sukritikavo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Vilniaus Gedimino technikos ir Mykolo Romerio universitetų mokslininkai.

Mokyklos prigąsdintos

P.Tamošauskas negalėjo pasakyti, ar pasinaudos galimybe savo pasiūlymą teikti po pusmečio, ar imsis rengti naują projektą.

Tarybos nario teigimu, optimizuoti sporto mokyklų administracinį aparatą reikėtų, tačiau tai esą savarankiškai galėtų padaryti pačių mokyklų vadovybė.

"Mokyklų direktoriai sportininkų ugdymo centro bijo kaip velnias kryžiaus. Pajutę grėsmę, jie tikrai patys sumažins išlaidas iki minimumo. Tokiu keliu nuėjo Kaunas – mokykloms buvo nustatyti taupymo planai, ir jos pačios klusniai viską įgyvendino", – tvirtino P.Tamošauskas. Praėjusių metų duomenimis, dešimtyje sostinės sporto mokyklų, kurias lanko 4,5 tūkst. auklėtinių, buvo 151 administracijos darbuotojų etatas.

Vilniaus futbolo mokyklos, kuri pagal alternatyvų sporto įstaigų reorganizavimo planą turėjo būti prijungta prie krepšinio mokyklos, direktorius Kęstutis Paknys sutiko su siūlymu savarankiškai taupyti, jei tik tai padėtų išvengti sporto kolūkiu praminto Vilniaus sportininkų ugdymo centro grėsmės.

"Mes jau sumažinome savo administraciją keturiais ar penkiais etatais. Taip pat elgiasi visos mokyklos. Labai daug erdvės toliau karpyti nebėra, bet vieną kitą etatą dar būtų galima sutaupyti. Kiek reikės, tiek ir braukysime, nes tas jungtinis sportininkų centras – labiau nei kritikuotinas, Vilniui toks modelis tikrai netinka", – dėstė K.Paknys.

Pasak P.Tamošausko, ateityje taip pat būtina keisti vaikų atranką į sporto mokyklas, kad į jas patektų tik gabesni ir labiau motyvuoti auklėtiniai, o mokyklų finansavimą susieti su jų darbo rezultatais.