Prisimenate epizodą iš Senojo Testamento, kai iš Egipto nelaisvės pabėgę žydai po ilgų klajonių dykumoje pajuto neišvengiamą bado mirtį? Žydai žiūrėjo į dangų ir meldėsi. Ir vyko stebuklas – dangus prapliupo mana. Kažkas panašaus šiuo metu vyksta Vilniaus "Žalgirio" futbolo klube. Būrys žmonių aštuonis mėnesius nenuleidžia rankų, laukia ir tikisi stebuklo.

Žalgiriečiams reikia stebuklo ne iš dangaus, o iš Rytų. Tačiau nuo birželio Maskvos "Matrosskaja tišina" kalėjimo gultą trinantis veikėjas paliko "Žalgirį" dykumoje. Ir pridėjo priedą – naują šių laikų vergijos formą.

"Bet "Žalgiris" dar nemiręs. Taip ir parašykite", – su optimizmo gaidele balse sakė "Žalgirio" treneris Mindaugas Čepas.

Vėl – subliūškęs pažadas

M.Čepo balsas prikimęs. 30-metis vyras nuo praėjusio birželio velka didelę naštą. "Žalgirio" treneris ją velka kartu su žaidėjais, negavusiais nė lito atlyginimo ir iki šiol maitinamais pažadais.

"Žalgiris" jau turėjo būti išsiskirstęs. Išeiti atostogų iki sausio pabaigos prieš tris savaites pasiūlė klubo administracijos direktorė Aida Dudonienė. Kartu pažadėjo, kad sausio pabaigoje važiuos į Maskvą tartis su dabartiniu klubo savininku Vadimu Kastujevu ir potencialiais rėmėjais. Ar nuvažiavo?

Kur tau. V.Kastujevo parankinė pastaruoju metu apskritai yra nepasiekiama. Ir ne vien žurnalistams. "Žalgirio" atstovas spaudai Kęstutis Gimbutas sakė, kad administracijos direktorės telefonas pastarąjį mėnesį nuolat išjungtas, tad jai skambinti išvis neverta. Žalgiriečiams nepavyksta susisiekti ir su Veronika Kastujeva, kuri šiuo metu išvykusi lankyti vyro į Maskvą.

Kiekvienas "Žalgirio" žmogus lengvai galėtų parašyti psichologinę knygą apie pažadukų prigimtį. Pažadų jie prisiklausė iki soties: kad atlyginimai bus grąžinti rugsėjį, kad bus atsiskaityta po sezono, kad klubą gelbės savivaldybė, kad iki Naujųjų metų atsiras naujų rėmėjų, kad "bus geriau" po atostogų.

"Tai tikras genocidas, vergovinė santvarka. Vienintelis skirtumas, kad šeimininkai savo vergus maitindavo", – be užuolankų prieš kelias savaites rėžė Vilniaus klubo treneris operatorius Rimantas Mažuika. Ir dar papasakojo, kaip atšventė Naujuosius – su keturiomis bulvėmis ir šaukštu aliejaus...

Taip gyvena "Žalgirio" žmonės. Kol kas dar gelbėja draugai ir giminės, bet ir to neužtenka. 20-mečiai Donatas Remėza ir Gintautas Sidorovas apskritai liko be stogo virš galvos, kai sausio 9 d. buvo pakabintos spynos ant "Žalgirio" bazės Žolyno gatvėje. "Žalgiriui" liko tik nematerialūs turtai – viltis ir entuziazmas.

Draugus nelaimėje pažinsi

"Tikrai turiu nulenkti galvą prieš vaikinus. Net sunku suvokti, iš kur jie turi tiek entuziazmo toliau sportuoti, stengtis. Galiu tik reikšti nuoširdžiausią pagarbą", – "Žalgirio" žaidėjus gyrė Edgaras Jankauskas.

33 metų puolėjas galvoja apie karjeros pabaigą, bet ateina į "Žalgirio" treniruotes, kaip pats sako, kad nesurūdytų. Ir negali atsistebėti, kaip atlyginimo negaunantys žmonės sąžiningai pluša po du kartus per dieną. Ir net randa progų pasijuokti. "Su žaidėjais juokaujame, kad "Žalgiris" dabar ištiktas komos. Lieka klausimas, atsigaus ar ne", – ironizavo M.Čepas.

Ant bedugnės slenksčio atsidūrusiam klubui pagalbos ranką ištiesė Kūno kultūros ir sporto departamentas, leidęs nemokamai sportuoti Lengvosios atletikos manieže. Už "Sportimos" maniežo nuomą žalgiriečiai dar turės sumokėti, bet ir šis pernelyg nespaudžia. Nemokamai atlikti testavimus ir medicinį patikrinimą pasiūlė Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriai.

Už mylimą komandą vėl stojo ir aistruoliai, surinkę pinigų kelionei į Rygą, kur "Žalgiris" praėjusią savaitę žaidė draugiškas rungtynes su vietos "Olimps" (0:4). "Pietų IV" tribūna komandą remia, kiek gali. Vasarą aistruoliai rengė pinigų rinkimo akciją, o vėliau juos perdavė žalgiriečiams.

"Draugą nelaimėje pažinsi", – šyptelėjo "Žalgirio" treneris M.Čepas.

Kiek užteks entuziazmo?

Kalbantis su M.Čepu iškart darosi aišku, kad jam skauda širdį dėl "Žalgirio". Treneris buvo ir vienas iniciatorių, kad žalgiriečiai neišeitų atostogų, o pradėtų pasirengimą sezonui. "Jei būtume išsiskirstę, abejoju, ar po tų trijų savaičių dar būtume susirinkę", – pripažino M.Čepas.

Treneris mėgsta pagainioti žalgiriečius, tačiau pridūrė, kad perlenkti lazdos negalima. Nėra jokių svertų, kurie laikytų futbolininkus komandoje. "Mus į priekį veda tik entuziazmas. Nestoviu su bizūnu ragindamas juos dirbti. Visi žaidėjai yra suaugę vyrai ir patys puikiai viską supranta. Kartais grįžęs namo net pagalvoju, kad viskas pas mus yra gerai. Bet iškart prisimenu, kad žaidėjai turi šeimas, pasiėmę paskolas, neturi iš ko gyventi. Tas neaiškumas varo iš proto. Visaip būna: ir juokinga, ir pikta, ir apmaudu", – savo jausmus liejo M.Čepas.

Į treniruotes kasdien renkasi 22 žalgiriečiai. Tarp jų – ir futbolo pasaulyje garsūs vardai: E.Jankauskas, Tomas Ražanauskas, Tadas Gražiūnas, Egidijus Majus, Igoris Morinas.

"Pagal pavardes atrodome neblogai, – linktelėjo galvą M.Čepas. – Ir kelias rungtynes jau laimėjome (nugalėjo "Vilnių" ir Vilniaus "Vėtrą"), bet gyvename nežinioje. Ar žaisime, kur žaisime, kaip žaisime?"

Ironiškiausia, kad dėl nemokamų atlyginimų "Žalgirio" žaidėjai net negali kreiptis į teismą. Visi jie praėjusio sezono pabaigoje parašė bendrą raštą Lietuvos futbolo federacijai (LFF), kuri dokumentus turėtų perduoti UEFA institucijoms. Bet iki šiol – jokio atsakymo. Likti "Žalgiryje" kai kuriuos verčia ir dar viena aplinkybė – jei paliktų komandą, jie nebesitiki atgauti per aštuonis mėnesius sąžiningai uždirbtų pinigų.

Licencija – iš oro?

Iki vasario 10 d. į A lygos varžybas pretenduojantys klubai LFF Licencijavimo skyriui privalo pateikti išsamias audituotas finansines ataskaitas. LFF valdininkai pripažino, kad, jei nėra sumokėti atlyginimai žaidėjams, treneriams ir personalui, toks klubas negali gauti A lygos licencijos. "Žalgiriui" tai lyg ir reikštų galutinį nuosprendį – 62 metus gyvuojanti komanda nebežais A lygoje.

Vis dėlto ta pati A.Dudonienė Nacionalinės futbolo klubų asociacijos (NFKA) susirinkime patikino, kad "Žalgiris" dalyvaus aukščiausios lygos varžybose. "Bet laikas tai bėga, o mes nieko nežinome, ar teiks kas nors dokumentus, ar ne. Pats norėjau pasikalbėti su Kastujeva, kokie jų planai, bet jos telefonas nuolat išjungtas", – guodėsi M.Čepas.

Tiesa, "Žalgirio" padėtis galbūt nėra beviltiška. Ir M.Čepas, ir kiti dienraščio kalbinti klubo žmonės užsiminė apie paslaptingas derybas su galimais investuotojais. Dienraščio žiniomis, šiose derybose visai nefigūruoja pats sudėtingiausias elementas – V.Kastujevas.

Priminsime, kad jau senokai kalbama apie galimybę kurti naują komandą, į ją sukviesti dabartinius žaidėjus, o vietoj "Žalgirio" naudoti kitą vardą, pavyzdžiui, "Vilniaus Žalgiris". Redakcijos žiniomis, naujienų šių derybų fronte galima laukti šios savaitės pradžioje.

"Neįsivaizduoju, kaip tokiame dideliame mieste, kaip Vilnius, neatsiranda rėmėjų futbolo komandai, – stebėjosi E.Jankauskas. – Esu žaidęs daugelyje Europos šalių ir niekur nemačiau, kad komanda būtų atsidūrusi tokioje duobėje. Juolab kad "Žalgiris" yra garsiausia Lietuvos komanda. Sunku suvokti, kad toks klubas visai nerūpi miesto ir šalies valdžiai."

Legenda – dar gyva

Sostinės politikai šiuo metu turi ir svarbesnių reikalų nei "Žalgiris", nes vyksta naujos valdžios dalybos. Vasarą, kai išryškėjo "Žalgirio" krizė, ypač aktyvūs buvo liberalcentristai su LFF viceprezidentu Gintautu Babravičiumi priešakyje. Tuomet Vilniaus savivaldybės administracija klubui skyrė maždaug 60 tūkst. litų, bet tuo dėmesys ir pasibaigė.

"Buvo keli įmanomi variantai, bet viskam reikia savininkų geranoriškumo. Kalbėjomės ir su ponia Kastujeva, tačiau to noro spręsti situaciją bendromis pastangomis nebuvo. Įmanomas variantas rekvizuoti klubą, tačiau tai užtruktų bent kelerius metus, nes yra daugybė teisinių būdų vilkinti tokį procesą. Taigi iš esmės savivaldybės rankos surištos", – sakė G.Babravičius.

Kaip žaislą (apie tai seniai kalba visi komandos žmonės) "Žalgirį" nusipirkusio V.Kastujevo kietakaktiškumas naikina Lietuvos futbolo legendą. Bet yra ir tam genocidui pasirengusių pasipriešinti žmonių.

"Juk ne veltui mes čia kankinamės? – tarsi savęs paklausė M.Čepas. – "Žalgiris" dar nemiręs. Kažkaip tikiu, kad pabusime iš tos komos."

M.Čepas – vienas iš tų, kurie pasiryžę padaryti viską, kad 62-asis puslapis nebūtų paskutinis "Žalgirio" metraštyje. Stebint visą padėtį, darosi aišku, kad tokių žmonių yra ir daugiau. Galbūt jau kitą savaitę sužinosime, kad jų pastangos davė vaisių. O tribūnose vėl skambės ištikimiausių "Žalgirio" aistruolių plėšiama skanduotė: "Pakilome iš pelenų. Kartu kovosim negailėdami jėgų..."