Kauno „Žalgiris“ dar kartą neatsilaikė rungtynių pabaigoje žaisdamas su Pirėjo „Olympiakos“. Tik šįkart nesėkmės kaina – žlugusios viltys patekti į Eurolygos ketvirtfinalį.

Iki „Žalgirio“ ir „Olympiakos“ rungtynių pabaigos liko 35 sek. 53:52 priekyje graikų klubas. „Žalgiriui“ liko apsiginti vieną sekundę, tačiau Rodericko Blakney desperatiškai paleistas kamuolys iš trijų taškų zonos perskrodė tinklelį kartu su atakos pabaigą skelbiančia sirena.

Tai – sėkmė, apie kurios reikalingumą šį sezoną kalbėta jau ne kartą. Pirmasis ir vienintelis R.Blakney tritaškis nulėmė „Olympiakos“ pergalę lemtingose „Žalgiriui“ rungtynėse. Bandymas gelbėtis pražangomis tik padidino Pirėjo ekipos persvarą, kuri laimėjo 61:52.
„Nežinau, kas atsitiko. Prametėme tiek metimų, kuriuos turėjome pataikyti. Net nežinau, ką galėčiau pasakyti daugiau“, – lyg iš po žemių girdėjosi Marko Popovičiaus balsas drabužinėje.
Po kelių valandų Tel Avivo „Maccabi“ Madride po pratęsimo palaužė „Real“ komandą. Tai reiškė, kad net įveikus „Olympiakos“ kauniečiams duris į ketvirtfinalį būtų atvėrusi tik pergalė Tel Avive. Tačiau garsusis 2004-ųjų scenarijus nebepasikartos.

Pralaimėjo psichologinę kovą

Kas atsitiko, kad pirmajame kėlinyje žalgiriečiai klydo lygioje vietoje, kamuolį atiduodami varžovams tiesiai į rankas? Komandos strategas Rimantas Grigas pripažino – jo auklėtiniai neišlaikė psichologinės įtampos. Lygiai taip pat nervinosi ir varžovai, bet rungtynių pabaigoje jie buvo ramesni.
„Pralaimėjome ne dėl lengvabūdiškumo, o todėl, kad niekaip negalėjome nugalėti jaudulio. Kiekvienas žaidėjas suprato rungtynių reikšmę. Juk ant svarstyklių buvo padėta labai daug. Šios rungtynės mums galėjo suteikti vilčių kovoti dėl ketvirtfinalio. Įtampa tęsėsi iki rungtynių pabaigos, bet psichologinę kovą laimėjo varžovai. Labai jaudinomės, nepataikėme į krepšį. Mūsų lyderiai, ypač DeJuanas Collinsas, nebuvo atsikratę apmaudo dėl to, kad nepavyko gerai sužaisti su „Real“ praėjusią savaitę. Šiandien rungtynės buvo nerezultatyvios, viskas sprendėsi jų pabaigoje. Varžovų pergalę nulėmė iš beviltiškos situacijos paleistas, bet taiklus R.Blakney tritaškis. Nepaisant visko, esu dėkingas savo žaidėjams už pastangas, kovingumą ir norą nugalėti“, – kalbėjo R.Grigas.

Optimizmo neprarado

R.Grigas pripažino, kad jaudulio nesutramdė ir Marcusas Brownas, nors būtent jis, labiausiai patyręs ir rezultatyviausias visų laikų Eurolygos žaidėjas, tokiame mače turėjo būti komandos lyderiu.
„Jis jaudinosi. Labai išgyveno dėl rezultato. Nors treniruotėse stengėmės nukreipti krepšininkų mintis, skirdami įvairesnius, kitokius pratimus, tačiau nerimas išliko. Be to, M.Browną nelabai myli teisėjai. Jis prarado pusiausvyrą, kai teisėjai neskyrė pražangų jį neleistinai stabdžiusiems varžovams. Bet aš nenoriu kritikuoti teisėjų, nes visi darome klaidų“, – svarstė R.Grigas.
Treneris vylėsi, kad, pritrūkus sėkmės Eurolygoje, ji komandai nusišypsos ateities kovose.
„Man labai malonu dirbti su tokiais žaidėjais, kuriems ne tas pats, kaip jie sužaidė. Gal kartais ir būtų geriau, kad jie greičiau pamirštų nesėkmes, bet džiaugiuosi, kad yra tokių vyrų. Nepavyko Eurolygoje, pavyks kitur“, – stengėsi išlikti ramus R.Grigas.

M.Brownas neslėpė apmaudo

Amerikietis turėjo savo nuomonę apie įvykius aikštėje.
„Mes nenulėmėme rungtynių baigties. „Olympiakos“ – taip pat. Bet man buvo labai sunku atakuoti, kai dažnai buvau stabdomas neleistinai. Norėčiau su varžovais žaisti taip, kaip jie kovoja su manimi: taip pat agresyviai, taip pat prasižengdamas kaip jie. Norėčiau lygiai taip pat elgtis gynyboje, tačiau aš to negaliu padaryti. Kiekvieną kartą, kai aš tai padarau, man švilpiama pražanga.
Visi žino, kad aš ant nugaros nešioju taikinį (jam yra operuotas dubens kaulas – red. past.). Bet varžovų gynybai leidžiama, pakartosiu – leidžiama – atakuoti mane. O aš negaliu atsakyti tuo pačiu, – M.Browną citavo basketnews.lt interneto svetainė. – Tas pats buvo Madride, kai žaidėme su „Real“. Europos krepšinis neklestės ir neaugs, kol visi nebus atsakingi už savo veiksmus.“
„Žalgirio“ žaidimą Eurolygoje jis įvertino vidutiniškai: „Esu tikras, kad nemažai žmonių išvis netikėjo mūsų galimybėmis patekti į šešioliktuką. Aš pats jaučiuosi labai gerai, džiaugiuosi, kad atsigavau po traumos. Man reikia tokių rungtynių, kad išbandyčiau savo galimybes – fizines ir moralines. Man tai buvo geras testas. Žmonės sako, kad mes pasiekėme daugiau, nei turėjome ar galėjome. Tačiau aš visada iš savęs reikalauju tik geriausio.“