Kai kurie Lietuvos vyrų rinktinės reikmenys jau Pekine, o krepšininkai – Palangoje. Čia jie puoselėja savo kūnus ir viltis olimpiniams trofėjams laimėti.

Treniruočių stovykla pajūryje – rinktinės startas į Pekino olimpiadą. Čia sudarytos visos sąlygos komandai ne tik susižaisti, bet ir baigti glaistyti per sezoną patirtų traumų negalavimus, sustiprėti fiziškai.
Nuolatinė gydytojų priežiūra – kaip ligoninėje. Masažo ar kitas fizioterapijos procedūras paskutiniam pacientui reabilitologai neretai baigia gerokai po vidurnakčio. Jie tikina, kad laiko išsimiegoti krepšininkams pakanka, o sveikatos stiprinimo procedūros yra aukso vertės.

Atlikus jas, Simo Jasaičio plaštaka po nuospaudos operacijos jau sugijo, Ramūnui Šiškauskui rankų pirštų nebeskauda. Rimantas Kaukėnas pamažu pamiršta kelio kryžminių raiščių traumą – tai jam padeda ne tik aktyvi reabilitacija, bet ir specialūs vidpadžiai. Juose įdėtos mikroschemos, saugančios operuotąją koją nuo neteisingų judesių.
„Čiurnų, kelių, stuburo traumos yra dažniausios krepšininkų gyvenime. Nebuvo sezono, kad jų būtų išvengta“, – apgailestauja Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas reabilitologas Vytenis Trumpickas.

Ligos diagnozė – sportas

„Didysis sportas – tai diagnozė ligos, kuria serga visi profesionalūs sportininkai“, – apibendrino Kauno medicinos universiteto Kardiologijos klinikos gydytojas kardiologas mokslų daktaras Vytautas Grižas.
Tai sakydamas jis turėjo mintyje ne aklą meilę sportui, o patirtų traumų pasekmes, išsiplėtusią širdį. Laimei, pastaroji sveikatos problema nėra pavojinga. „Sportininko širdis“, – taip sako gydytojai apie didesnį nei įprastai žmogaus kraujo variklį. Tai yra ne kas kita, kaip padidėjęs raumuo.
Birželio viduryje Kauno klinikose buvo išsamiai patikrinta daugumos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narių sveikata. Kšyštofo Lavrinovičiaus, Šarūno Jasikevičiaus, R.Kaukėno ir Dariaus Songailos širdies veiklos tyrimai atlikti Palangos psichofiziologijos ir reabilitacijos institute, Darjušas Lavrinovičius sveikatą pasitikrino Barselonoje.

Atšaldyk, ir einu

Kaune buvo tiriama, kaip širdis aprūpina deguonimi kiekvieną kūno kilogramą, kaip reaguoja į fizinį krūvį. Ištirta ir kitų organų veikla, kaulų struktūra.
„Būtų gerai, jei Klinikos turėtų funkcinės diagnostikos aparatą, kokį turi Kauno kūno kultūros akademija. Jis nustato kiekvieno raumens jėgą, atsistatymą. Rodo traumuotos kojos ar rankos pajėgumą, kiekvieno piršto galią. Tai labai padeda reabilitacijai“, – pasakoja V.Trumpickas.
Naujausios reabilitacijos technologijos daro stebuklus. „Atšaldyk, ir einu“, – šiuos žodžius per varžybas nuolat girdi V.Trumpickas.
„Apie skausmą, patyrus aikštelėje traumą, negalvoji“, – yra sakęs S.Jasaitis. „Ar jūs norėtumėt sirgti?“ – klausimu į klausimą, ar nevertėtų pasigydyti, užuot veržusis į aikštelę, atsakė Jonas Mačiulis.

Pistoletas vietoj adatos

Ar taip bus ir Pekino olimpiados metu? Rinktinės gydytojai Rimtautas Gudas ir V.Trumpickas žino, kad tai, kaip žaidė krepšininkai, žiūrės po rungtynių vaizdo įrašą. Rungtynių metu jie stebės ne žaidimo eigą ir seks rezultatą, o kiekvieną žaidėjų judesį.
„Krepšinis yra kontaktinis sportas. Nuo to, kaip žaidėjas slysta ir krenta, priklauso traumos pobūdis ir mes turime būti pasirengę suteikti pagalbą ne tik neatidėliotinai, bet ir tiksliai“, – sporto medicinos paslaptis aiškina gydytojas V.Trumpickas. Viena jų – sąnarių suveržimas arba apsauga elastiniais bintais. Juos per varžybas naudoja dauguma žaidėjų, tačiau sutvarsčius čiurną padidėja krūvis keliams.
Nuskausminimui olimpiadoje V.Trumpickas naudos naują metodą – vaistų injekciją ne švirkštu, bet specialiu pistoletu. Juo vaistai į skaudamą kūno vietą įvedami oro srove. Tai apsaugo organizmą nuo dūrių ir dėl jų galimų infekcijų. „Nuskausminant reikia kelių injekcijų, tai ir dūrių būna ne vienas. Vaistų įsodrinimas pistoletu – ir greičiau, ir saugiau“, – džiaugiasi gydytojas V.Trumpickas.

Gydytojas tapo barmenu

Kiekvieną rytą ir popiet V.Trumpickas suplaka dešimtis kokteilių. Tai gali padaryti tik gydytojai, nes kokteiliai – kaip vaistai.
Jau dabar stovykloje krepšininkams taikoma speciali dieta, o kokteiliai plakami iš vitaminų, angliavandenių, amino rūgščių ir kitų sveikatai būtinų medžiagų. Prieš kiekvieną treniruotę krepšininkai jų išgeria po litrą. Kokteilių sudėtis apskaičiuota pagal kūno masę, svorį ir kitas savybes. Kai kurie vyrai juos geria raukydamiesi, nes skonis labai savitas. Negerti nevalia.
Gydytojai tvirtina, kad maisto papildų nauda įrodyta tyrimais. Baltymų dieta, skirta raumenims stiprinti, apskaičiuota kiekvienam sportininkui individualiai.
Papildus komanda vešis kartu su savimi, o vaistai, kurių sąrašą patvirtino Tarptautinis olimpinis komitetas, jau išsiųsti į Pekiną. Tai vaistai nuo peršalimo, padidėjusios kūno temperatūros, viduriavimo, pilvo pūtimo, antibiotikai ir kiti. Šiemet nebus leidžiama skirti vaistų, vartojamų lašelinėmis injekcijomis, siekiant užkirsti kelią dopingo vartojimui.

Šampaną gers Pekine

Maisto patiekalų meniu bus įvairus, bet taip pat griežtai apskaičiuotas pagal mitybos vertę, kaloringumą.
Pusryčiai lengvi, nes tuoj po jų – treniruotė.
Pietums visuomet valgoma sriuba ir pasirinktinai karštas patiekalas iš jautienos, vištienos arba žuvies. „Kiaulienos – ne, nes ji sunkiai virškinama“, – pabrėžė gydytojas V.Trumpickas.
Pavakariams valgomi vaisiai, sluoksniuotos tešlos pyragaičiai, kaip angliavandenių šaltinis, geriama kava ir sultys.
Vakarienei renkasi kas ką nori, o siūloma salotų, makaronų su vištiena ar jūros gėrybėmis, vaisių.
O alus ir vynas kada geriamas? „Po pergalių“, – pripažįsta už krepšininkų sveikatą atsakingas gydytojas V.Trumpickas. Tikėkimės, kad Pekine krepšininkai gers pergalės šampaną.