Pekino olimpiados dalyvis bėgikas Vitalijus Kozlovas po truputį artėja prie Londono žaidynių normatyvo.

Vienas žingsnių – Europos čempionato normatyvas, kurį V.Kozlovas įvykdė Valmieroje (Latvija) įvykusiose Prezidento taurės varžybose. Vilnietis laimėjo 800 m bėgimą – 1 min. 47,78 sek. Tai – geriausias Lietuvos sezono rezultatas.

– Ar Valmieroje pasiektas Europos čempionato normatyvas buvo planuotas? – paklausėme V.Kozlovo.

– Minimalus mano tikslas Latvijoje toks ir buvo – įvykdyti Europos čempionato normatyvą. Būčiau labai nepatenkintas, jei jo nebūčiau pasiekęs. Specialiai šioms varžyboms užsakėme „zuikį“ – vieną latvių olimpietį. Jis mane lydėjo pirmuosius 500 m.

– Patekti į Londono olimpines žaidynes jums pakanka B normatyvo. Iki jo trūksta daugiau nei sekunde geresnio rezultato negu Valmieroje. Ar šio normatyvo sieksite Europos čempionate?

– Europos čempionatuose retai pasiekiami mano rungties olimpiniai normatyvai. Visi tiesiog nori kuo lengviau patekti į finalus. Olimpinį normatyvą bandysiu pasiekti birželio 17-ąją Maskvoje organizuojamose varžybose. Iš mūsiškių ketina startuoti ir Lina Grinčikaitė, Eglė Balčiūnaitė, Rytis Sakalauskas. Šiose varžybose dalyvavau prieš ketverius metus. Šiemet ilgokai laukiau organizatorių sprendimo, jis priklausė būtent nuo mano rezultato Valmieroje. Galiausiai sulaukiau atsakymo – važiuosi, tvarkykis vizą. Ir aš, ir mano trenerė Palmira Žukienė viliasi, kad artimiausiu metu pavyks įvykdyti olimpinį normatyvą, jog prieš žaidynes dar liktų laiko bent vienai treniruočių stovyklai.

– Jeigu Maskvoje įvykdysite olimpinį normatyvą, ar praleisite Europos čempionatą?

– Ne, jokiu būdu. Laiko atsigauti iki olimpinių žaidynių pakaks.

– Kaip kovojate su įtampa, kai, nenumaldomai artėjant olimpiadai, reikia siekti ir kelialapio į ją?

– Jei po varžybų Valmieroje daugiau niekur nestartuočiau, emocionaliai buvo sunku. Net neįsivaizduoju, ką būčiau daręs, jei Latvijoje būtų nepasisekę. Sutelkėme visas pastangas: susimokėjome už viešbutį, kelionę, už „zuikį“. Manau, kad šie metai man kol kas yra labai sėkmingi. Tai – geriausia sezono pradžia, esu patenkintas tuo, kaip viskas klostosi, o įtampą veju mintimi – viskas bus gerai. Baisiausia bus, jei olimpinį normatyvą reikės vykdyti Lietuvos čempionate prieš pat žaidynes. 2008-aisiais būtent taip patekau į Pekino olimpiadą. Nenorėčiau dar kartą šokti į nuvažiuojantį traukinį.

– Matyt, Lietuvoje sunku, nes tenka, kaip sakė vyriausiasis rinktinės treneris Kęstutis Jezepčikas, varžytis su vėju, o ne su konkurentais?

– Taip, Lietuvoje sudėtinga: sportininkas, kuris bėga antrasis, atsilieka nuo manęs ne mažiau nei keturiasdešimt metrų ir atotrūkis tik didėja. Kova su vėju ir laiku – ne išeitis. Aukšto lygio varžybose bent penki sportininkai pūškuoja kaip vienas traukinys. Bėgdamas paskui varžovą bent jau matai, ko sieki. Lietuvoje to nėra.

– Ką veiksite iki varžybų Maskvoje – ilsėsitės ar treniruositės?

– Tris dienas skirsiu poilsiui, po to – treniruotės. Šiemet atsisakėme taktikos – kuo daugiau varžybų. Pasitikiu savo jėgomis, todėl startui Maskvai ruošiuosi nesiplėšydamas – stengsiuosi pagerinti ištvermę, nemažai laiko skirsiu atsigauti po krūvių. Tokia metodika man tinka – į varžybas atvykstu kupinas jėgų.