Vokietijoje sėkmė lydėjo atakuojančias komandas Pereiti į pagrindinį turinį

Vokietijoje sėkmė lydėjo atakuojančias komandas

2006-07-12 00:00

Lietuvos rinktinės strategas A.Liubinskas, stebėdamas pasaulio futbolo čempionatą, jau galvojo ir apie būsimas Europos pirmenybių atrankos kovas

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Lietuvos rinktinės strategas A.Liubinskas, stebėdamas pasaulio futbolo čempionatą, jau galvojo ir apie būsimas Europos pirmenybių atrankos kovas

Vokietijoje pasibaigusį pasaulio futbolo čempionatą atidžiai stebėjo ir Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas. Rudenį prasidėsiančiame 2008 metų Europos futbolo čempionato atrankos turnyre lietuviams vienoje grupėje, be kitų ekipų, teks kautis su išskirtiniais varžovais - pasaulio čempionais italais, vicečempionais prancūzais ir iki ketvirtfinalio nužygiavusiais ukrainiečiais.

Mintimis apie pasaulio futbolo čempionatą A.Liubinskas pasidalijo su “Kauno diena”.

Italijos rinktinė žaidė stabiliausiai

- Treneri, kaip vertinate pasaulio čempionato baigtį?

- Būtų nelogiška, jeigu sporte viskas baigtųsi logiškai. Tuomet nereikėtų net kovoti, visos komandos galėtų būti išrikiuotos pagal tam tikrą įsivaizdavimą. Jau prieš pasaulio čempionatą sakiau, kad, logiškai mąstant, nugalėtojais turėtų tapti brazilai, bet šįkart jie neiškovos pasaulio taurės. Taip ir buvo.

Italijos futbolininkai visą kelią nuo čempionato pradžios iki pabaigos nuėjo stabiliai. Tačiau finale antrojo kėlinio jie nesužaidė, nes prancūzai neleido. Kai Prancūzijos rinktinė pradėjo atakuoti, italai darė daug klaidų. Jeigu iki pabaigos būtų žaidęs Zinedinas Zidanas, dar nežinia, kaip viskas būtų pasibaigę.

Vertinant sprendimą išvaryti Zidaną, manyčiau, teisėjas raudoną kortelę turėjo parodyti ir italui. Neabejoju, kad įžeidimas buvo labai rimtas, jeigu nesusilaikė net toks žaidėjas kaip Zidanas. Krito į akis, kad arbitrai Vokietijoje dažnai pastebėdavo tik finalinę konflikto dalį, nematydavo jo pradžios. Kodėl teisėjas iš Argentinos nepaklausė prancūzo, ką jam pasakė priešininkas? Juk visi žino, kad Markas Materacis yra labai įžūlus ir šiurkštus žaidėjas, Italijoje apie jį legendos sklando. Tai - ne koks nors šventas berniukas.

Vis dėlto prancūzų nuėjimas iki finalo man buvo šiek tiek netikėtas. Silpniau pradėję čempionatą, jie kiekvienose rungtynėse žaidė vis geriau, demonstravo gerą fizinę formą. Bet kažin, kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu jie pakeliui būtų sutikę, tarkime, vokiečius.

Vieniems trūko asmenybių, kitiems - pasirengimo

- Ką manote apie anksčiau iš čempionato pasitraukusias stiprias komandas, kurios taip pat buvo priskiriamos favoritėms?

- Brazilai šįkart nebuvo verti laimėti pasaulio čempionatą, nes buvo visiškai nepasirengę fiziškai, kai kurie žaidėjai turėjo antsvorio.

Argentina - gera komanda, bet pasigedau lyderio, kuris galėtų vienas imtis iniciatyvos ir galbūt išspręsti rungtynių baigtį. Ši rinktinė nestokojo žvaigždučių, bet jai trūko vienos ryškios asmenybės. Olandai Vokietijoje taip pat neblizgėjo.

Anglai į pasaulio čempionatą atvyko nesukomplektavę komandos - beveik be puolėjų. Pasiėmė tą jauną berniuką (17 metų Teo Vuolkotą - red.), kuris taip ir prasėdėjo ant suolo. Nejaugi Anglijoje nėra puolėjų?

Puikią fizinę formą ir apskritai gerą futbolą demonstravo Vokietijos rinktinė. Ji gali guostis tuo, kad pusfinalyje pralaimėjo būsimiems pasaulio čempionams.

Ispanai, kaip visuomet, daug žadėjo, bet galutinis rezultatas - toks pats. Manyčiau, jiems taip pat trūko ryškių puolėjų, kurie sugebėtų įveikti varžovų gynybą.

Ieškojo laimės prie varžovų vartų

- Koks, Jūsų akimis, futbolo stilius dominavo Vokietijoje?

- Kai kas sako, kad daugiau gynybinis. Tačiau aš su tokiu vertinimu nesutinku ir tvirtinu priešingai - daugelis komandų rėmėsi puolimu ir ieškojo laimės prie varžovų vartų. Jeigu nepavykdavo įmušti įvarčių ir laimėti, reiškia tik tai, kad žaidimas tapo intensyvesnis, daug greitesnis. Per trumpą laiką futbolininkams reikia atlikti daug technikos ir taktikos veiksmų, įtemptai mąstyti, todėl tapo sunkiau atsiskleisti žaidėjams. Tačiau bendras komandų meistriškumas yra pakilęs, todėl ir visas pasaulio čempionatas buvo gana aukšto lygio.

Buvo įdomių futbolininkų, bet tokių ryškių žaidėjų, kurie panėšėtų į Pele, Maradoną, Kruifą ar kitus ryškiausius į futbolo istoriją patekusius žaidėjus, nebuvo. Visai naujų veidų, kuriuos galima būtų pavadinti čempionato atradimu, nepastebėjau. Yra tik vis dar daug žadančių: portugalas Kristijanas Ronaldas, vokiečiai Lukas Podolskis bei paskutinėse rungtynėse blykstelėjęs Bastianas Švainštaigeris. Pagerėjo dar vieno Vokietijos futbolininko Miroslavo Klozės žaidimas, kuris tapo įvairiapusiškesnis.

- Kurio trenerio strategija Jums labiau imponavo?

- Sudėtinga pasakyti. Man labiau prie širdies tie, kurie mėgsta atakuojantį futbolą. Patiko italų ir vokiečių didelis noras pulti, kai per pratęsimą į aikštę dar išleidžiami puolėjai. Prancūzai žaidė sutankinę vidurio liniją, bet turėjo nuostabų puolėją Tjerį Anri, kuris nardė pro varžovų gynybą ir kūrė momentus ne tik sau, bet ir kitiems žaidėjams. Jis sudarydavo erdvės savo komandos draugams, prikaustydavo varžovų dėmesį, kai reikėdavo, imdavosi iniciatyvos vienas. Anri traukė savo ekipą į priekį. Šis puolėjas, mano manymu, buvo bene geriausias pasaulio čempionate. Jis daug įvarčių nepelnė, bet mušė lemiamus ir sudarydavo progas kitiems. Be to, daug sunkiau žaisti, kai esi vienas puolėjas, o į ataką dar įsijungia saugai. Įvarčius lengviau pelnyti, kai aikštėje būna du trys puolėjai. Pavyzdys - Vokietijos rinktinė, turėjusi Klozę ir Podolskį bei galingus “kraštus” - Filipą Lamą, Bastianą Švainštaigerį, Michaelį Balaką, Torsteną Fringsą. Kuriantys žaidėjai sudarydavo progas puolėjams. O kiek progų buvo sukurta Tjeriui Anri, galima ant pirštų suskaičiuoti.

Svarbiausia - gerinti puolimą

- Lietuvos futbolo rinktinės viltys buvo siejamos su 2008 metų Europos čempionatu. Tačiau reikia būti nepataisomu optimistu, kad, patekus į vieną atrankos grupę su pasaulio čempionais ir vicečempionais bei ketvirtfinalio dalyviais ukrainiečiais, svajotum apie kelialapį į Europos čempionatą.

- Mūsų tikslas - eiti keliu, kuris leistų tobulėti. Svarbiausia - gerinti puolimą. Jeigu kovodami su tokiomis komandomis galvosime tik apie gynybą, būsime pasmerkti. Žaisdami su tokio kalibro rinktinėmis privalėsime drausmingai gintis ir sugebėti užpulti. Kai stiprius priešininkus bandai užpulti, jie pradeda nervintis ir daro klaidas. Dar vienas kelias - greitos atakos, kurios sudaro palankesnes galimybes įmušti.

Kokią vietą užimsime atrankos grupėje, nežinau. Bet nesu savižudis, kad žadėčiau pirmą arba antrą. Tačiau neabejoju, kad kausimės su visais ir atimsime taškus net iš favoritų.

- Minėjote, kad stipriausių pasaulio komandų žaidimas nuolat intensyvėja ir greitėja. Ar mūsų šalies futbolininkams toks stilius bus priimtinas?

- Šiemet beveik nežaidėme su pagrindinės sudėties futbolininkais, bes mūsų žaidimas buvo grindžiamas ir jėga. Manau, Lietuvos futbolo federacija turi spręsti, kokiais žaidėjais turime remtis. Ar vyresniais, kurie šiandien dar gali žaisti, ar tais, kurie kol kas vyresniems neprilygsta, bet po poros metų jau gali būti stiprūs žaidėjai.

- Kaip manote, iš kokių rinktinių lietuviai būtų atėmę taškus pasaulio čempionate?

- Nemėgstu spėlioti, bet būtume susikovę su visais varžovais. Esame sužaidę lygiosiomis su italais, su ispanais, su danais ir kitomis komandomis, Ukrainą, kaip ir Lenkiją, esame įveikę jų aikštėse. Nepamirškime ir kitų pajėgių ekipų, kurias esame nugalėję.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų