Ekonominiai sunkumai "Kautros" bendrovės neprivertė nusisukti nuo Kauno "Žalgirio". Suprasdamas padėtį, bendrovės vadovas netgi pasiūlė Kauno komandai kelis gelbėjimosi variantus. Tuo tarpu žaidėjai tebelaukia geresnių laikų.

Pergalės pagerina žaidėjų nuotaiką

Sunkmečiu geriausias vaistas – pergalės. Gana lengva pergalė Šiauliuose pataisė žalgiriečių nuotaiką.

Rytoj "Žalgirio" laukia dar vienas rimtas SEB Baltijos krepšinio lygos (BBL) mačas Kaune su Rygos ASK. Rungtynių pradžia sporto halėje – 16.10 val.

Atrodo, paklausiausias krepšinio rinkoje šiuo metu yra Mantas Kalnietis. Juo domisi ne tik Vakarų Europos, bet ir Rusijos klubai, kurių dalis taip pat turi finansinių sunkumų.

Linas Skardžiukas, UAB "Kautra" generalinis direktorius:

– "Kautra" yra viena tų bendrovių, kuri šiuo sunkiu metu nepaliko "Žalgirio". Nejau jūs nejaučiate ekonominio sunkmečio?

– Žinoma, kad jaučiame. Tačiau buvome davę žodį ir jo laikomės. Tiesa, mūsų dalis nebuvo tokia svari ir reikšminga, lyginant su kitais rėmėjais. Susispaudėme ir įvykdėme savo įsipareigojimus. Bet dėl ateities neaišku. Jei nebus resursų, nebus ir paramos. Skaičiau šiandienos interviu (sausio 29 d. išspausdintas pokalbis su Rimu Varanausku – red. past.) ir visiškai sutinku su išsakytomis mintimis. Negali verslas ko nors remti, jei vos kvėpuoja. Verslas – tai ne kasdieninis gyvenimas: šiandien gerai, rytoj blogai, o poryt vėl gerai. Verslininkai savo biudžetus planuoja tolimesnėms perspektyvoms. O makroekonomikos prognozės šiuo metu yra ne pačios geriausios, didelio optimizmo nėra, todėl verslininkai pirmiausia iš savo išlaidų braukia labdarą ir paramą.

– Tai "Žalgiriui" ir visam sportui nieko gera nežada.

– Man, kaip ir daugeliui kauniečių bei lietuvių, skauda širdį dėl "Žalgirio". Labai džiaugiuosi, kad jis apskritai dar nenumirė. Manau, kad ir dabartiniai klubo vadovai supranta, jog artimiausiu metu teks vegetuoti. Visur situacija panaši, niekur ji nėra gera. Baigiasi tie milijoninių kontraktų laikai visoje Europoje. Sportą galėčiau palyginti su nekilnojamojo turto rinka. Ir vienur, ir kitur kainos buvo išpūstos iki neregėtų ir nepagrįstų aukštumų.

"Žalgiriui" šiek tiek geriau, kad jie turi ne vieną rėmėją. Mes matėme, kaip buvo uždarytas moterų Maskvos CSKA klubas, kuris turėjo vieną šeimininką. Be to, kad ir kaip keiktume savivaldybę, reikia pripažinti, kad be jos įsipareigojimų ir skiriamų lėšų "Žalgirio" dabar tikrai nebeturėtume.

– Ką šiuo metu galėtumėte patarti "Žalgiriui"?

– Yra toks posakis: neturėk pinigų, bet turėk šimtą draugų. "Žalgiris" turėtų pagalvoti apie kokias nors nesudėtingas pinigų rinkimo akcijas. Žmonės galėtų pervesti po kelis litus tiesiog siųsdami mobiliąsias žinutes. Jei visokie vaikų namų projektai per televiziją surenka milijonus, neabejoju, kad "Žalgiriui" žmonės taip pat paaukotų, nes tai – visos Lietuvos komanda. Apskritai mes, lietuviai per daug verkšlename, graudiname save ir kitus. Sutinku, kad padėtis yra sunki, bet tikrai ne katastrofiška. Apokalipsės dar nesulaukėme. Todėl manau, kad vietoj dešimčių tūkstančių komentarų internete žmonės geriau galėtų pervesti po kelis litus mylimai komandai. Tikiu, kad "Žalgiriui" pavyks išgyventi šiuos sunkius laikus, o mes tikrai už jį sirgsime.