„Ta diena, kai namo parsivežiau Lietuvos rinktinės marškinėlius, buvo viena laimingiausių mano gyvenime, – prisiminęs vasario 9-ąją atsiduso Žydrūnas Ilgauskas. – Gaila, kad viskas taip pasibaigė.“

Jei viskas būtų vykę pagal tobulą scenarijų, vakar popietę Ž.Ilgauskas būtų ilsėjęsis Palangos „Vanagupės“ viešbučio kambaryje prieš vakarinę Lietuvos krepšinio rinktinės treniruotę. Bet ilgai puoselėta Ž.Ilgausko svajonė žlugo. Vakar popietę jis leido ne minkštoje „Vanagupės“ lovoje, o kietoje sostinės „Novotel“ viešbučio konferencijų salės kėdėje, atsakinėdamas į didžiulio žurnalistų būrio klausimus.

„Buvo pagaminti žali bateliai, žalias riešo raištis, viskas buvo, – kalbėjo neseniai Kristaus amžiaus sulaukęs Ž.Ilgauskas. – Labai norėjau ir tikėjausi žaisti. Jei nebūčiau tikėjęsis, nebūčiau ėjęs tokių kryžiaus kelių.“
Tie kryžiaus keliai – kelis mėnesius trukęs sudėtingo draudimo poliso derinimas ir kova su Klivlando „Cavaliers“ klubo ir NBA vadovybe. Kai atrodė, kad visi kryžiaus keliai įveikti, Ž.Ilgausko svajonei kelią pastojo jo paties nugara. Birželio pabaigoje JAV medikai 220 cm ūgio krepšininkui konstatavo progresuojančią stuburo išvaržą ir nugaros disko pažeidimus.

Nugara kamavo ilgai

Rimtą smūgį olimpinė Ž.Ilgausko svajonė patyrė dar vasario pabaigoje. Tuomet nugaros skausmų suriestam aukštaūgiui buvo sunku net vaikščioti, o įlipti į automobilį reikėjo titaniškų pastangų.
„Tada gydytojai nustatė, kad iš vietos pasislinkęs nugaros diskas. Tiesiai į nugarą buvo suleista skausmą malšinančių vaistų. Tai nepadėjo, todėl reikėjo dar dviejų švirkštų. Tačiau vaistai tik užmaskavo skausmą, problema niekur nedingo. Kai prieš kelias savaites pabandžiau judėti, vėl pajutau stiprius skausmus. Šįkart nustatė, kad diskas įtrūkęs“, – pasakojo Ž.Ilgauskas.
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas pažymėjo, kad panašių problemų turi daugelis profesionalių sportininkų: „Tačiau Žydrūnas dabar žaisti tikrai negali. Žiūrint į ateitį, manau, viską galima išspręsti taip, kad būti patenkinti ir žaidėjas, ir klubas, ir rinktinė.“
Būtent Ž.Ilgausko nugarą (kaip ir pėdas) yra atsisakiusi drausti oficiali NBA draudimo bendrovė. Lietuvos krepšinio federacija (LKF) su bendrove „PZU Lietuva“ galų gale suderino draudimo sąlygas, tačiau medikų išvados viską apvertė aukštyn kojomis. Paaiškėjo, jog patys draudikai reikalavo, kad žaidėjo sveikata būtų ištirta paskutinę akimirką, o ne, pavyzdžiui, po NBA sezono.
„Vis tikėjausi, kad išgysiu pailsėjęs po sezono. Nugaros skausmus jaučiau visą karjerą, bet anksčiau tik pėdos lūžinėdavo, o nugara „neišlįsdavo“. Šį sezoną viskas buvo kitaip“, – šypseną bandė spausti Ž.Ilgauskas. Artimiausią mėnesį krepšininkas nugarą bandys stiprinti pagal specialią reabilitacijos programą, tačiau neatmetė galimybės, kad prireiks ir operacijos.

Važiuoti į Kiniją – kančia

LKF Ž.Ilgauskui užsiminė, kad jis vis vien galėtų važiuoti į Pekino olimpines žaidynes kaip delegacijos narys. „Cavaliers“ vidurio puolėjas atmetė tokį pasiūlymą.
„Aš taip norėjau žaisti, tad man skaudėtų širdį, jei tik žiūrėčiau, – prisipažino Ž.Ilgauskas. – Nemanau, kad tai būtų teisingiausias sprendimas – skristi po keliolika valandų, miegoti mažose lovose ir panašiai. Nugarai tai tikrai nepadėtų.“
Tačiau vidurio puolėjas bus visa širdimi už rinktinę, kuriai atstovavo tik 1994 m. Europos čempionato atrankoje.
Pirmadienį Ž.Ilgauskas ketina aplankyti Palangoje stovyklaujančius rinktinės kandidatus. Aišku, daugiausia kalbos bus su Š.Jasikevičiumi. „Dažnai kalbėdavomės su Šarūnu apie rinktinę. Turbūt tai buvo svarbiausia mūsų pokalbių tema. Gaila, kad nepavyks sužaisti kartu“, – sakė Ž.Ilgauskas.

Viltys atidedamos ateičiai

Olimpinės svajonės Ž.Ilgauskas nebeįgyvendins, tačiau užtikrino, kad ateityje ieškos galimybių praktiškai panaudoti vasario 9-ąją namo parsivežtus rinktinės marškinėlius. „Tikiuosi ir noriu sužaisti už Lietuvą. Tikėkimės, kad ateityje viskas bus gerai“, – tarstelėjo vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų.
LKF vadovai savo ruožtu kalbėjo, kad šiemet įgyta patirtis padės kitą pavasarį lengviau išspręsti Ž.Ilgausko draudimo reikalus. Be to, gerokai sumažės ir draudimo suma, nes iki žaidėjo sutarties su „Cavaliers“ pabaigos bus belikę vieni metai.
„Olimpiada krepšinis nesibaigia. Svarbiausia, kad Žydrūnas gyvas ir yra čia. O Lietuvai visada reikės pergalių – ir Europos čempionate, ir pasaulio čempionate. Esu optimistas ir tikiu, kad Žydrūną dar išvysime rinktinėje“, – vylėsi LKF prezidentas Vladas Garastas.
Simbolinę dovaną – veltinius apsaugoti daug kentėjusioms pėdoms, kurios tebėra sutvirtintos metaliniais varžtais – Ž.Ilgauskui įteikė ir draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ atstovai.
„Pėdos kartais paskauda. Po treniruočių ir varžybų kojas visada apsidedu ledais, Klivlande jau pradeda jų trūkti, – šyptelėjo Ž.Ilgauskas. – Tačiau traumų nebuvo jau 7 metus. Tai geras pasiekimas. Juk tada daug kas sakė, kad iš viso nebegalėsiu žaisti krepšinio.“