Žvanginti ginklais – įdomiau nei derėtis

Abipusiais kaltinimais dvejus metus besisvaidantys oponentai pamiršo dviračių sportą

Kaltinti oponentus ir nesitraukti nė per nago juodymą – tai jau tapo svarbiausiais dvejus metus besitęsiančios epopėjos dėl Lietuvos dviračių treko rinktinės akcentais.

Kol šios istorijos veikėjai skęsta tarpusavio rietenų liūne, iškilo reali grėsmė Lietuvai netekti į planetos treko elitą patenkančių sportininkų.

Atstovaus Kazachijai?

Klaipėdos dviratininkai pasirengę padėti ant stalo lietuviškus pasus ir priimti kitos šalies pilietybę. Nuo Algirdo Vaitkaus atleidimo 2005 metų rudenį iki Lietuvos treko rinktinės pasirengimo Pekino olimpiadai nutraukimo šią liepą išsirutuliojęs konfliktas gresia precedento neturinčiu įvykiu Lietuvos sporte.

Sausio mėnesį iš Lietuvos dviračių sporto rinktinės sąrašų išbraukti klaipėdiečiai – dukart pasaulio čempionas Tomas Vaitkus, tris sykius Europos čempionas Linas Balčiūnas, 2006-ųjų Europos vicečempionas ir daugkartinis prizininkas Gediminas Bagdonas, 2005-2006 metų Europos pirmenybių bronzos medalininkai Simas Kondrotas ir Aidis Kruopis – ieško galimybių ginti kitos šalies spalvas.

Paieškas koordinuojantis buvęs Lietuvos rinktinės treneris A.Vaitkus jau šį trečiadienį tikisi sulaukti galutinio atsakymo iš Kazachijos sporto atstovų.

Esą šios šalies gynybos ministras ir dviračių sporto federacijos vadovas Danielis Achmetovas grįšiąs iš Vidurio Azijos vadovų susitikimo ir priimsiąs sprendimą.

„Kazachijos olimpinis komitetas sutinka, jų federacija irgi rodo susidomėjimą. Juos galimybė turėti pajėgių sportininkų labai domina, nes Astanoje statomas vienas geriausių trekų pasaulyje. Jie mums siūlo ir vienkartinę išmoką, ir stipendijas, žodžiu, geras sąlygas. Gali būti, kad jau ketvirtadienį judėsiu į Rytus aptarti visų detalių“, – „Kauno dienai“ pasakojo A.Vaitkus, pridūręs, kad dar galutinai nenutrūko derybos ir su latviais bei estais.

Kazachai domėtis Lietuvos dviratininkais pradėjo tada, kai su šios šalies vyriausybės remiama „Astanos“ komanda sutartį pasirašė pasaulio jaunimo plento čempionas T.Vaitkus.

Leido įsiplieksti aistroms

Tačiau Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovai dar nenori patikėti tokiu įvykių posūkiu.

„Aš gandais netikiu. Per pasaulio čempionatą kalbėjau ir su kazachais, ir su estais. Jie sako, kad pilietybę suteikti ne taip paprasta. Juk ir Katie Douglas (buvusi Vilniaus „Teo“ žaidėja – red. past.) negavo lietuviško paso, nors jos pasiekimai krepšiniui neabejotini“, – tokiu pavyzdžiu klaipėdiečių planus keisti pilietybę pakomentavo LDSF generalinis sekretorius Antanas Taučius.

LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas uostamiesčio dviratininkams siūlė nesikarščiuoti. „Klubai lieka klubais, bet atstovauti kitos šalies rinktinei – jau drastiškas dalykas. Tikiuosi, kad jie pasikarščiavo ir viską užmirš. Ir Tomui Vaitkui sakiau, kad nereikia karščiuotis, – dėstė A.Poviliūnas. – Be to, jie turėtų trejus metus atstovauti Kazachijai, kad galėtų dalyvauti olimpiadoje. Taigi Pekine bet kuriuo atveju nevažiuotų. Taip pat reikia nepamiršti, kad leidimą keisti pilietybę turi duoti ir LTOK bei mūsų federacija.“

A.Poviliūnas tikino išnaudojęs visas savo galias išspręsti šį konfliktą, kai į jį laišku kreipėsi Klaipėdos dviratininkai. „Paprašiau, kad vykdomojo komiteto sprendimą patvirtintų ir atskirai sušauktas suvažiavimas. Tada visi dviračių sporto žmonės balsavo, kad finansavimą Pekino olimpiadai reikia nutraukti. Federacijai šiuo atžvilgiu priklauso paskutinis žodis. Aišku, gaila sportininkų, bet jie taip pat turi paklusti reikalavimams, kurie galioja visiems“, – pažymėjo LTOK prezidentas.

Vienas šalies sporto vadovų pripažino, kad iki tokios padėties privedė abiejų kariaujančių pusių kietakaktiškumas. „Kai kalbiesi su jais asmeniškai, tarsi įmanoma rasti išeičių. Bet praeina laikas, o klaipėdiečiai vėl nedalyvauja Lietuvos treko čempionate. Tai kaip elgtis federacijai? Man atrodo, kad klaida buvo padaryta jau tada, kai iškart nepavyko rasti sprendimų. Abiem pusėms pritrūko noro susėsti prie stalo ir ramiai aptarti visus skaudulius“, – konstatavo A.Poviliūnas.

Jaučiasi nuskriaustas

A.Vaitkaus, kuriam net ir su pajėgių auklėtinių pagalba nepavyko grįžti į Lietuvos rinktinės trenerio pareigas, jokie paaiškinimai neįtikina.

Vienas Belgijoje registruotos „Klaipėda-Splendid cycling team“ komandos vadovų įsitikinęs, kad jis į sporto funkcionierių nemalonę pateko, kai po 2004 metų Atėnų olimpiados Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijoje prabilo apie dviprasmišką dviratininkų finansavimo mechanizmą.

„Nereikalingi tokie treneriai, kaip Vaitkus, kurie drąsiai sako viską į akis ir Seime paklausia, kodėl dviem moterims per metus skirta 550 tūkstančių litų, o šešiems vyrams – 240 tūkstančių. Mes Lietuvai esame nereikalingi ir neįdomūs. Visus mūsų reikalavimus žino ir premjeras, ir KKSD direktorius Algirdas Raslanas, ir LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. Mes iš jų pareiškimų suprantame, kad sportininkai yra reikalingi, bet šiuo metu nereikalingi. Negalime laukti, kad tokia padėtis dar tęstųsi. Jau dvejus su puse metų gvildenam tą pačią problemą, o niekas nesikeičia“, – nuoskaudas liejo A.Vaitkus.

Klaipėdietis treneris nerinkdamas žodžių vertino ir A.Poviliūno žodžius. „Juokas ima iš Poviliūno žodžių, kad jis nieko negali padaryti. Anksčiau maniau, kad Lietuvoje yra mafija, bet iš tikrųjų tai yra visas klanas, kuris pasižymi vien supuvusiu mąstymu, o sportininkus laiko vergais, kurie turi maldauti pinigų prie jų durų“, – aštriai kalbėjo A.Vaitkus.

Jis įvardijo ir, jo akimis, svarbiausią „klano“ figūrą – LTOK ir LDSF viceprezidentą Vytautą Zubernį. Esą tik jo nuomone vadovaujasi ir A.Poviliūnas, bet šis, išgirdęs tokius pareiškimus, tik šypsodamasis purtė galvą.

Įdomu, kad kaltinimais besisvaidančio A.Vaitkaus teorijai „padėjo“ pats V.Zubernis. Kai „Kauno diena“ pasiūlė susitikus pasikalbėti apie šį konfliktą, LDSF viceprezidentas tik greitomis rekomendavo paskaityti seniau spaudoje pasirodžiusius užsakomuosius federacijos straipsnius: „Daugiau šiuo klausimu nieko nekomentuosiu.“

Neišleidžia sportininkų

LDSF poziciją sutiko pakomentuoti šios organizacijos generalinis sekretorius A.Taučius. Jo nuomone, dėl konflikto labiausiai kaltos A.Vaitkaus ambicijos ir noras jei ne pro duris, tai pro langą grįžti į rinktinės trenerio pareigas.

A.Taučius įsitikinęs, kad dėl to labiausiai kenčia sportininkai. „Kai su jais kalbi asmeniškai, jie tarsi sutinka, kad gal ir reikėtų atvažiuoti, atstovauti Lietuvai. Bet po to vėl pasipila tie raštai, kad „be Vaitkaus mes nevažiuosim“, – pasakojo A.Taučius, pastebėjęs, kad vien 2006 metais klaipėdiečiai neatsiliepė nė į vieną kvietimą atvykti į stovyklas ir medicinos patikrinimus. – Neatvažiuoja ne vien šie penki dviratininkai. Klaipėda neišleidžia ir jaunimo. Tas pats Ramūnas Navardauskas šiemet galėjo dalyvauti ir Europos jaunimo (iki 23 m.), ir pasaulio čempionatuose. Kalbėjau su keliais užsieniečiais, jie irgi stebisi tokiomis ambicijomis.“

A.Taučius neatmetė galimybės, kad dviratininkų ištikimybę A.Vaitkui garantuoja sutartys su „Klaipėda-Splendid“. Pašnekovas teigė turįs žinių, kad už nepaklusnumą ar kontrakto nutraukimą dviratininkams gresia didelės baudos.

LDSF generalinio sekretoriaus nuomone, A.Vaitkaus ambicijas žūtbūt grįžti už rinktinės vairo parodo ir tai, kad šių pareigų atsisakė kiti Klaipėdos treneriai Vaclovas Šiugždinis ir Artūras Trumpauskas. Šiam buvo siūloma tapti konkrečiai treko rinktinės treneriu, bet klaipėdiečiai vėl išreiškė norą turėti ir savą vyriausiąjį trenerį.

Treneris prarado pasitikėjimą

„Tai kodėl negalite dėl šventos ramybės sugrąžinti Vaitkaus?“ – naiviai klausėme A.Taučiaus.

LDSF generalinis sekretorius griežtas – šis treneris vos per metus rinktinės trenerio poste visiškai prarado pasitikėjimą. Kartu A.Taučius pateikia ir įrodymų, susijusių su abejotinomis pinigų operacijomis.

A.Vaitkus taip ir nesugebėjo įrodyti, kad pagal paskirtį panaudojo beveik 45 tūkstančius litų iš Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC). Be to, neseniai atlikta Kūno kultūros ir sporto departamento revizija parodė, kad A.Vaitkus ne sykį ir ne du sugebėjo už tas pačias dienas gauti dienpinigių ir maistpinigių tiek iš LOSC, tiek iš LDSF.

„Tai yra žmogiškasis sąžinės faktorius. O ponas Vaitkus su juo akivaizdžiai prasilenkia“, – lakoniškai pastebėjo LOSC direktorius Linas Tubelis.

A.Vaitkus turi ką atsikirsti. „Aš esu treneris, ne buhalteris. Visada norėjau, kad sportininkams būtų kuo geriau, kad jie jaustųsi komfortiškai. Galiu pasakyti, kad dviračių sportui jau išleidau 400 tūkst. litų asmeninių lėšų. Ir nesitikiu jokių padėkų. O tie klerkai prigalvoja šūsnis visokių kriterijų, kad tik laikytų trenerius už savo pavadėlių“, – žodžių į vatą nevyniojo klaipėdietis.

Jis nežada nusileisti. Nė žingsnio atgal neketina, pasak A.Taučiaus, žengti ir LDSF. Kas toliau?

„Laukiame, kad patys sportininkai su Tomu Vaitkumi priešakyje praregės ir atsigręš į sportą. Nes tie asmeniškumai ir ambicijos kenkia tik jiems patiems“, – reziumavo A.Taučius.