Šeši pralaimėjimai iš eilės ir kritimas iš aštuntos pozicijos į dvyliktą – tokiu ritmu pusantro mėnesio gyvena Kauno rajono „LSU-Atletas“. Prie gero gyvenimo neprisideda ir žaidėjų traumos, kai dėl jų paskutinėse dvejose rungtynėse klubas galėjo registruoti vos aštuonis krepšininkus.

Apie „LSU-Atletą“ užklupusias problemas ir pakalbinome ekipos vyriausiąjį trenerį Edą Nickų.

- Treneri, kas nutiko komandai, kad ji iš laiminčios tapo patrankų mėsa?

Turėjom daug problemų: ir traumos, ir kitos bėdos – priežastys man aiškios.

- Aiškios tiek, kad komanda iš pergalių kelio pasuko į kelią, kur pralaimėjimai dvidešimties taškų skirtumu ir didesni?

Reikia suprasti, kad varžovai dabar į mus visai kitaip žiūri. Dabar visi džiaugiasi, kad prieš mus laimi, o anksčiau galvodavo, kad nebus su kuo žaisti.

Yra pozicijos, kur vaikinai žaidžia gerai, bet yra tokių, kur susiduria su psichologinėmis problemomis. Mes pralaimėjome gal penkerias rungtynes, kai likus dviem minutėms pirmavom, bet prarasdavome kelis kamuolius ir padovanodavome pergalę. Tai yra patirtis.

Mes nesame ta komanda, kuri prisiperka žaidėjų ir pradeda skinti pergales. Mes einame sunkesniu keliu. O be pralaimėjimų nebus ir pergalių. Ne pirmą kartą „auginu“ komandą, todėl žinau, ką darau.

- Paskutinėse dvejose rungtynėse buvo registruoti tik 8 krepšininkai. Kas nutiko kitiems?

Šarūnas Vingelis, Karolis Babkauskas ir Taurantas Tamošiūnas yra traumuoti. Iš Aurimo Birgelio po tokių operacijų tikėtis fantastinių rezultatų irgi negalime. Bet tie dalykai yra sutvarkomi.

Svarbiausia, kad žmonės norėtų laimėti. Kada tai atsiranda, tada galima pradėti kalbėti ir apie pergales. Puikus pavyzdys, Mantas Kalnietis - geriausias Lietuvos krepšininkas, į kurį visi gali lygiuotis. Stiprus charakteris, didelis noras.. smagu žiūrėti į jį.

- Suprantu, kad savo auklėtinių žaidime tokio stipraus charakterio pasigendate?

Apie tai ir kalbu, kad trūksta tų charakterių. Taip pat trūksta profesionalumo požiūrio, supratimo.. daug ko trūksta. Pavyzdžiui, su Prienais pirmus du kėlinius žaidėm labai blogai, o po to žaidimas išsilygino. Tai ant vaikinų po tokių rungtynių nelabai galiu pykti. Išskyrus V.Sragauskį, kuris yra vienas labiausiai patyrusių komandos žaidėjų. Jis negali taip žaisti.

- Jeigu kalbėtumėm apie traumuotus žaidėjus, kiek laiko jie nežais?

Š.Vingelis nežais tris dienas, o K.Babkauskas ir T.Tamošiūnas – savaitę.

- Prieš porą mėnesių atkakliai tvirtinote, kad komanda turi patekti į atkrintamąsias varžybas...

Ir dabar tvirtinu tą patį – mūsų tikslas patekti į atkrintamąsias.

- Bet sutikite, kad dabar tą padaryti sunkiau, nei prieš tuos du mėnesius...

Iki reguliaraus sezono pabaigos dar liko dvidešimt rungtynių. Kai baigsis sezonas, tada bus galima kitaip kalbėti, o dabar komandai keliami uždaviniai yra patekti į aštuntuką. Jokių kitų diskusijų net būti negali.

- Ką komanda turi savy pakeisti, kad vėl taptų tokia, kokia buvo sezono pradžioje?

Turime daug dirbti, kad patys suprastume, ko norime. Kol kas mes dar nesame kritinėje situacijoje – mūsų varžovai yra pabėgę vos dviem, trimis taškais, taip kad čia tragedijos nėra jokios.

- Kada jus matote tą galimą komandos pakilimą?

Pakilimas turi prasidėti rytojaus rungtynėse su „Šiauliais“. Turime eiti žaisti nežiūrėdami nei į pliusus, nei į minusus. Vienintelis tikslas yra pergalė, visa kita neįdomu. Jei galvosime kitaip, nėra ko tada į tuos „Šiaulius“ važiuoti.

- Be abejo, kai nėra kuo pakeisti lygiaverčių žaidėjų, yra labai sudėtinga, bet jei nekelsi tikslo laimėti, tai koks tada tikslas apskritai treniruotis?

Užteks aštuonių sveikų žaidėjų?

Mums su Prienais užteko septynių žaidėjų. Tik bėda, kad tik Tomas Urbonas ir Žygimantas Skučas žaidė taip, kaip turi žaisti. Jeigu gerai būtų žaidę visi, tai septynių, aštuonių žaidėjų visiškai pakanka.