Į Senojo žemyno pirmenybes kiekviena iš 24 čempionate dalyvaujančių rinktinių atvyksta turėdamos savų ambicijų ir argumentų joms pasiekti.

Celje mieste žaisiančios komandos – ne išimtis. Ispanai, slovėnai ir kroatai kovos ne tik dėl patekimo į kitą etapą, bet ir dėl įskaitinių taškų, kurie, norint peržengti antrąją čempionato užkardą, tampa gyvybiškai svarbūs. Tai reiškia, kad tarpusavio akistatos taps tikrais vakaro desertais ne tik minėtų šalių krepšinio sirgaliams.

Tuo tarpu čekams, lenkams ir gruzinams greičiausiai teks kovoti dėl 4 vietos grupėje. Kaimynai tradiciškai švaistosi ambicingais lozungais, o ar tokios kalbos turi pagrindo pamatysime tik įsibėgėjus grupės varžyboms.

Lenkija: ne žodžiais, o darbais mes tėvynę mylim

Į rinktinę sugrįžęs vidurio puolėjas Marcinas Gortatas ir komandos vairą perėmęs Dirkas Bauermannas Slovėnijoje bus didžiausi Lenkijos šviesuliai. Skambius pareiškimus politinėje ir sporto arenoje mėgstantys lenkų ponai didžiausią progą džiaugtis pastaruoju metu turėjo 2009-ųjų rugsėjį. Tuomet Senojo žemyno pirmenybes jie pradėjo pergalėmis prieš Bulgariją ir Lietuvą. Po pastarojo pasiekimo vietinė žiniasklaida trimitavo apie krepšinio šalies krachą ir Lenkijos rinktinės atgimimą.

Vėliau sekę keturi iš eilės pralaimėjimai lenkus privertė sugrįžti į realybę. Prieš dvejus metus iškovoję pergales prieš Portugaliją ir Turkiją jie turėjo puikią progą prasmukti į antrąjį čempionato etapą Vilniuje, tačiau netikėtas pralaimėjimas Didžiosios Britanijos rinktinei šią galimybę nubraukė.

Vienoje grupėje su lenkais žaisiantys ispanai, slovėnai ir kroatai savo gretose neturės kelių raktinių žaidėjų. Tačiau norint įsiterpti į realią kovą bent jau dėl trečiosios vietos, lenkams bus reikalingas ne tik sėkmingas žaidimas, bet ir palanki čempionato matematika.

„Gali skambėti įžūliai, tačiau šiuo metu jaučiame didžiulį pasitikėjimą savo jėgomis. Aš pavargau pralaimėti, noriu padėti Lenkijai Europos čempionate iškovoti medalius. Nesidomiu prognozėmis, tiesiog žaidžiame rungtynes po rungtynių ir geriname savo formą. Turime vadovautis šiuo požiūriu“, - ambicijas deklaravo M. Gortatas.

Praėjusį sezoną Fynikso „Suns“ vidurio puolėjas kentė pėdų skausmus, tačiau tai nesumažino jo siekių: „Dabar žaisdamas nebejaučiu jokio skausmo. Stiprindamas savo kojas įdėjau daug darbo. Ateiti į areną dvejomis valandomis anksčiau man nėra jokia problema. Mano optimizmą padidina ir tai, kad rungtyniausiu su savo karjeros pike esančiu Maciejumi Lampe. Turėsime didžiulę galią po krepšiu, tačiau taip pat galime varžovus nokautuoti iš toli“, - kalbėjo atrankos turnyre po 21 tašką  rinkęs ir 11 atšokusių kamuolių sugriebdavęs M. Gortatas.

Tuo tarpu vyriausiasis treneris D. Bauermannas nuo skambių pareiškimų kol kas susilaiko. Aukštaūgių liniją komandoje sustiprins Michalas Ignerskis, o iš kiek tolėliau varžovų gynybai bandys grasinti įžaidėjas Lukašas Košarekas ir senstantis natūralizuotas amerikietis Thomasas Kelati.

Lenkai pasiruošimo cikle sugebėjo įveikti Izraelio, Italijos ir Belgijos rinktines. Įdomu, kaip Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneriui D. Bauermannui pavyks suderinti pagrindinių žvaigždūnų ego ir komandinį žaidimą. 

Galima ginčytis, tačiau realiausia, kad Lenkijos rinktinės ekskursija po Slovėniją baigsis jau po pirmojo etapo.  To priežastys – pernelyg pajėgus pirmasis grupės trejetas.

Slovėnija: ar gynybos spąstai atneš pirmąjį medalį?

Čempionato šeimininkai fiziniam pasirengimui lauke neskyrė nė dienos. Kodėl? „Tam nėra laiko. Privalome tučtuojau eiti į salę ir gerinti krepšinio įgūdžius“, - atrėžė vyriausiasis treneris Božidaras Malkovičius. Ar šis serbo manevras buvo sėkmingas parodys laikas. Paskutinį kartą Europos čempionų taurę žaisdami namų arenoje 1993-aisiais kėlė vokiečiai.

Prieš prasidedant kontrolinių rungtynių ciklui daugelis krepšinio specialistų teigė, kad patikėti rinktinės vairą B. Malkovičiui nebuvo išmintingas  krepšinio federacijos sprendimas. Tituluoto stratego žaidimo ašis – neįtikėtinai kibi gynyba. Tačiau ar sentelėjusi slovėnų karta pajėgi prisitaikyti prie trenerio darbo principų?   

Pirmieji draugiški mačai skeptikus turėjo gerokai nutildyti - per 7 rungtynes iškovotos 6 pergalės. Dar grėsmingiau atrodo tai, kad slovėnai į savo krepšį varžovams vidutiniškai leidžia įmesti tik kiek daugiau nei po 50 taškų. Jų gynybos sugebėjimus geriausiai pajuto makedonai. Šie per kėlinį sugebėjo sukrapštyti vos tašką.

Daugelis šią Slovėnijos rinktinę apibūdina kaip komandą, kuri savo gulbės giesmę sugiedos būtent šiose pirmenybėse. Joje savo partijos dėl nugaros operacijos tikrai neatliks sunkiojo krašto ir vidurio puolėjo pozicijose galintis žaisti Erazemas Lorbekas. O dukart NBA čempionas Beno Udrichas apie neatvykimą į rinktinės stovyklą trenerių štabui sumanė pranešti šiuolaikiškai – SMS žinute. Savo sprendimą nepadėti šaliai bene lakoniškiausiai apibūdino Saša Vujačičius: „Europos pirmenybės man neįdomios“, - žodžių į vatą nevyniojo snaiperis.

Tačiau skambių pavardžių Celjės arenos pranešėjas per šeimininkų rungtynes tikrai ištars: Goranas Dragičius, Jaka Lakovičius, Jaka Blažičius, Zoranas Dragičius, Boštjanas Nachbaras, Domenas Lorbekas, Mirza Begičius, Urošas Slokaras, Gašperas Vidmaras. Skamba pakankami įspūdingai, ar ne? Be varžovų veiksmus kaustančios gynybos slovėnai turėtų pasižymėti veržliais antrosios linijos žaidėjų reidais ir tritaškėmis bombomis.

Klubuose puikiai rungtyniaujantys krepšininkai dar nė sykio nėra sugebėję atvesti Slovėnijos ant Europos čempionato prizininkų pakylos. Prieš ketvertą metų slovėnai tenkinosi ketvirtąja vieta, o 2011-aisiais jau ketvirtfinalyje krito po Ispanijos kojomis.

Slovėnai žaisdami namuose jaus spaudimą, tačiau patyrusiems krepšininkams ypatingų problemų tai sukelti neturėtų. Didžiausias iššūkis – fizinių jėgų atstatymas po sekinančių čempionato mūšių. Rinktinė tikrai pajėgi prisikapstyti iki pirmenybių ketvirtfinalio, o ten viską lemia tik vienerios rungtynės.

Ispanija: nugalėti niekada neatsibosta

Pirėnų pusiasalio rinktinė nėra praleidusi nei vieno Europos čempionato finalo nuo 2007-ųjų, o tarp 4 stipriausių Senojo žemyno komandų ji patenka nuo 1999-ųjų.

Žinodamas šią statistiką ispanų rinktinės įžaidėjas Ricky Rubio nepasikuklino ir savo komandai Slovėnijoje prognozuoja dar vienus aukso medalius: „Užimsime pirmąją vietą, o tai reiškia, kad žaisime finale. Kas jame bus su mumis? Prancūzija, Serbija arba Rusija. Galbūt nesame ryškūs favoritai, tačiau mes sieksime tik aukso“, - išpyškino Lietuvoje ne itin mėgstamas krepšininkas.

Šį rudenį raudoniesiems dėl įvairių priežasčių nepadės tokie krepšininkai kaip Pau Gasolis, Juanas Carlosas Navarro, Serge‘as Ibaka, Felipe Reyesas ir Nikola Mirotičius. Tačiau čempioniškos patirties ispanai tikrai nepristigs. Absoliuti dauguma rinktinės dvyliktuko žaidėjų rungtyniauja elitiniuose Eurolygos ir NBA klubuose.

Baudos aikštelė. Tai yra vieta, per kurią visi bandantys nukarūnuoti čempionus čia puls pirmiausia. Tačiau ir ten jų jau lauks geriausiai NBA lygoje besiginantis Marco Gasolis. O Jose Manuelis Calderonas, Rudy Fernandezas, Fernando San Emeterio, Victoras Claveras ir Sergio Llullas visada pasiruošę timptelti buksuojančią komandą.

Kauno „Žalgirio“ sirgalių numylėtiniui R. Fernandezui šiemet rinktinėje patikėtos kapitono pareigos. „Esame dabartiniai Europos čempionai, todėl turime nugalėtojų charakterį ir nemąstome apie jokius pašalinius dalykus“, - teigė 147 oficialias rungtynes rinktinėje sužaidęs ir aktorinių sugebėjimų nestokojantis krepšininkas.

Iš Sergio Scariolo ekipos vairą perėmęs Juanas Antonio Orenga atsiriboja nuo bet kokių išankstinių prognozių: „Komandoje turime daug pajėgių ir patyrusių žaidėjų, tačiau turime išlikti ramūs ir nepasiduoti emocijoms. Varžovai yra visuomet labiau motyvuoti, kai žaidžia prieš nugalėtojo titulą ginančią komandą. Jeigu atsikratysime nereikalingo čempioniško balasto, mūsų pasirodymas bus sėkmingas“, - tikino ispanų strategas.

Be ryškių žvaigždžių likusi komanda ir toliau turėtų išlaikyti kibios gynybos ir uraganinio puolimo braižą. Nereikia pamiršti, jog nei viena Europos čempionatui besiruošianti komanda nėra tobula, tad išankstinei nukarūnavimo procesijai ruoštis dar neverta.

Kroatija: amžinos nesėkmės garsių pavardžių fone

Balkanų krepšinis išgyvena tikrai ne geriausius laikus. NBA ir Eurolygos krepšininkų rinką šios šalys kasmet papildo daugybe perspektyvių talentų. Tačiau kai kalba pasisuka apie pastarojo dešimtmečio pasiekimus rinktinių fronte, jugai priversti kukliai nunarinti galvą.

To pavyzdys ir viena iš pirmųjų iš buvusios Jugoslavijos pasitraukusi Kroatija. Paskutinį medalį Europos pirmenybėse kroatams 1995-aisiais iškovojo tokie krepšinio klasikai kaip Toni Kukočas ir Dino Radja. Vėliau dalmatų palikuoniams nė sykio nepavyko peržengti ketvirtfinalio barjero, o aukščiausias jų pasiekimas per pastarąjį laikotarpį – 2007 ir 2009-asiais iškovota 6 vieta.

Panašu, kad Zoranui Planiničiui ir Marko Popovičiui jau pabodo vieniems tempti išsiderinusį Kroatijos krepšinio vežimą ir taip trumpinti profesionalaus krepšininko karjeros metus. Praėjusiosios pirmenybės pažymėtos ne tik tragišku rinktinės pasirodymu, bet ir pašlijusiais tarpusavio komandos santykiais. Tuomet Popo vedami kroatai grupės etape sugebėjo įveikti tik Juodkalniją ir Suomiją.

Šią vasarą skirti poilsiui nutarė ir Rimo Kurtinaičio auklėtinis Maskvos srities „Chimki“ klube Krešimiras Lončaras. Visgi, Jasmino Repešos komanda Slovėnijoje pastumdėle tikrai nebus. Roko Leni Ukičius ir natūralizuotas amerikietis Dontaye‘as Draperis garantuos greitį ir veržlumą, o Marko Tomaso, Bojano Bogdanovičiaus, Ante Tomičiaus, Stanko Baračo, Luka Žoričiaus ir jaunojo Dario Šaričiaus paslaugos pasitarnaus kaunantis su tvirtai sudėtais priekinės linijos žaidėjais. Netrūks ir lietuviškų akcentų – Kroatijos garbę gins kadaise Lietuvos klubuose rungtyniavę Damiras Markota, Mario Delašas ir Leonas Radoševičius.

Pagrindinė kroatų bėda ta, jog net ir disponuodami patirties ir talento nestokojančiais žaidėjais, rinktinė lemiamomis minutėmis nesugeba priimti teisingų sprendimų. Būtent chaotiškas žaidimas ir užgriuvusi įtampa neleido raudonai baltai mėlyniems du kartus iš eilės peržengti ketvirtfinalio barjero.

Kroatija vėl bandys tapti tamsiuoju čempionato arkliuku ir išlįsti iš savo paties šešėlio. Jei rinktinės nariai žais nevedami savanaudiškų paskatų, o noro iš tiesų kažko pasiekti, grupės barjerą J. Repešos  auklėtiniai turėtų peržengti. Antrajame etape jų greičiausiai lauks žūtbūtinės akistatos su Graikijos ir Rusijos komandomis.

Čekija: renesansas ir pergalių viltis

Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas po akistatos su čekais šios šalies krepšiniui negailėjo pagiriamųjų žodžių: „Manau, didžiulę naudą jiems davė Nymburgo ČEZ dalyvavimas VTB Vieningosios lygos ir Europos taurės turnyruose. Čekai turi daug pajėgių aukštaūgių, kurie gali sėkmingai rungtyniauti keliose pozicijose. Jie žaidžia tikrai įdomų krepšinį“,  - po pergalės prieš čekus kalbėjo lietuvių treneris.

Ir išties, čekų krepšinis išgyvena renesansą. Po Čekoslovakijos griūties Europos čempionato finaliniuose etapuose jie svečiavosi vos du kartus ir ten nepasiekė nė vienos pergalės. Pakovoti dėl jų ir 4 vietos grupėje – tokie yra realistiniai Čekijos komandos tikslai Slovėnijoje.

Savo žaidimą iš naujo bandys atrasti Belgrado „Partizan“ klube prieš kelis metus siautėjęs tačiau praėjusį sezoną Vašingtono „Wizards“ atsarginių žaidėjų suolą trynęs Janas Vesely. Akseleratoriaus pedalą čekų rinktinėje spaus Sevilijos „Cajasol“ gynėjas Tomas Satoransky, Vitorijos „Laboral Kutxa“ naujokas Davidas Jelinekas, vidurio puolėjas Pavelas Houska ir vis dar svarbų vaidmenį komandoje atliekantys veteranai - Lubošas Bartonas ir Jiri Welschas.

Rimčiausias nuostolis – geriausias Čekijos žaidėjas VTB lygoje – Petras Benda. Po 12,5 taško vidutiniškai Europos čempionato atrankoje pelnydavęs puolėjas nespėjo atsigauti po pavasarį patirtos traumos „Tai buvo ne tik mūsų kapitonas, bet ir svarbiausias žaidėjas. Noriu, kad visi mus prisimintų kaip stiprią ir nepasiduodančią komandą. Į čempionatą važiuojame ne kalnų versti, tačiau tikiuosi, kad be pergalių neliksime“, - kalbėjo čekų strategas Pavelas Budinsky.

Kad pergalių Čekijos rinktinės treneriui tikėtis realu, krepšininkai įrodė draugiškose rungtynėse įveikdami turkų ir rusų pasipriešinimą. Kaip bebūtų, čekai neturi ko prarasti ir Slovėnijoje turėtų parodyti nagučius.

Gruzija: be pompastikos

Karinių konfliktų išvarginti gruzinai Europos čempionate debiutavo vos prieš dvejus metus, tačiau ten diletantais tikrai nebuvo. Zazos Pachulios vedama rinktinė nugalėjusi Belgiją ir Ukrainą pateko tarp dvylikos geriausių čempionato komandų, o ten vos 2 taškų skirtumu buvo priversti pripažinti Makedonijos rinktinės pranašumą.

Šiemet minėtojo Z. Pachulios nebus. Devynis sezonus NBA lygoje praleidęs vidurio puolėjas atsigaudinėja po Achilo sausgyslės operacijos. Pasveikti nespėjo ir Bruklino „Nets“ gretose pastarąjį sezoną rungtyniavęs  Tornike Shengelia.

Prie Eurolygos čempiono Giorgio Shermadinio, Viktoro Sanikidzės, Manucharo Markoišvilio ir Beka Burjanadzės branduolio vyriausiasis treneris Igoris Kokoskovas  pridės ir vienas iš dviejų natūralizuotų amerikiečių. Tel Avivo „Maccabi“ įžaidėją Ricky Hickmanną arba Fynikso „Suns“ vidurio puolėją Luke'ą Zellerį.

Draugiškų rungtynių cikle gruzinai jau spėjo pralaimėti būsimiesiems grupės varžovams lenkams (87:75). Pasitikėjimo savimi nedaug pridėjo ir nesėkmės prieš Prancūziją, Italiją ar Bosnija ir Hercegoviną. Tiesa, gruzinai prieš bosnius pasiekė revanšą ir netikėtai įveikė serbus (75:71).

Visgi geru vynu garsėjančios tautos ambicijos Senajame žemyne kuklios. I. Kokoskovas turėtų būti labai laimingas, jeigu jo vadovaujamai rinktinei Slovėnijoje pavyktų pakartoti pasiekimą Klaipėdoje, kai per 5 rungtynes buvo iškovotos 2 pergalės.