Kai 1996 metais Portlando mieste pasaulį išvydo Arvydo Sabonio jauniausias sūnus Domantas, nė vienas iš judviejų negalėjo įsivaizduoti, kad po 20 metų į „Rožių miestą“ jaunėlis sugrįš kaip kaimyninės Vašingtono valstijos Gonzagos universiteto „Bulldogs“ vaikinų krepšinio komandos lyderis.

Ketvirtadienio naktį jaunasis D. Sabonis ir kiti Gonzagos studentai savo rankose tvirtai laikė žaidimo vadžias ir gana lengvai iškovojo dvidešimtą pergalę šiame NCAA sezone. Pats Domantas įmetė 17 taškų, sugriebė 11 atšokusių kamuolių ir pasiekė jau 15-ąjį šio sezono dvigubą dublį.

Jam puikiai talkino Amerikos lietuvis Kyle'as Dranginis, surinkęs 16 taškų bei pataikęs 4 tritaškius. Verta pažymėti, kad „buldogų“ komanda jų įskraidino net 15, o tai leido švęsti lengvą pergalę rezultatu 92:66.

Jeigu kartą per metus atvykdamas į Portlandą su savo komandos draugais Domantas gali pelnytai tikėtis pergalės, visgi kažin ar jis ir visa Gonzagos ekipa tikėjosi didelės sirgalių, kilusių iš kito pasaulio krašto, palaikymo. Net ir septynis sezonus NBA komandoje „Trail Blazers“ rungtyniavęs vyresnysis Sabonis kažin ar kada susilaukė tokio organizuoto lietuvių kontingento „Rožių kvartale“, kaip praėjusį ketvirtadienį „Chiles“ arenoje jo jauniausias sūnus.

Vieną iš lietuvių, atėjusių palaikyti Domanto ir „buldogų“, puikiai pažinojo ir jo tėvas Arvydas. 1991-ais metais jaunas kino operatorius Edis Jurčys persikraustė iš Los Andželo į Portlandą bei užsiregistravo tarptautinėje vertėjų mokykloje, kurios dėka Edį ir susirado „Trail Blazers“, ieškoję Lietuvos krepšinio legendai vertėjo iš anglų į lietuvių kalbą.

Edis bendravo su Sabonių šeimyna penkerius metus. Šalia Portlando zoologijos sodo gyvenusiems lietuviams E. Jurčys ne tik talkino kasdieniuose reikaluose, bet ir įamžino mažųjų Saboniukų vaikystę. Fotografijos pagrindų iš menininko pramoko ir pats Arvydas.

Į Gonzagos ir Portlando universitetų varžybas Edis atvyko nešinas Sabonio vaikų nuotrauka, daryta Arvydo namuose Canyon Road, tačiau pats nebeprisiminė, kuri iš atžalų yra Domantas – tuo tarpu Sabo jaunėlis iškart atpažino save ankstyvoje vaikystėje ir suraitė autografą Edžio atminčiai.

Po rungtynių su spaudos atstovais trumpai bendravęs ilgametis Gonzagos komandos treneris Mark Few taip pat išskyrė lietuvių bendruomenės indėlį palaikant kaimynus iš Vašingtono valstijos, džiaugėsi puikiu savo žaidėjų pataikymu iš toliau (15 iš 26), kas ir nulėmė greitą jo auklėtinių atitrūkimą antrajame kėlinyje.

Mačo pradžioje į tvirtus Portlando „Pilotų“ gynybos gniaužtus papuolęs lietuvių numylėtinis sunkiai rinko taškus, neretai prieš D. Sabonį išdygdavo net trys varžovai, bet po pertraukos Oregono valstijos atstovai greitai pavargo.

„Būtų labai įdomu Domantą kada nors išvysti ir JAV olimpinėje komandoje, – su vos jaučiama sarkazmo gaidele, išvydęs lietuvių žurnalistus, prasitarė M. Few. – Bet aš žinau vieną didelį žmogų (iš Lietuvos), kuris to niekuomet (savo vaikams) neleistų.“

Aš taip pat įsitikinęs, kad to net sapnuose neišdrįstų padaryti ir pats Domantas, kuris prisipažino, jog netgi oficialiame savo universiteto pristatymo buklete bei Gonzagos „Bulldogs“ tinklapyje išsireikalavo, kad jo kilmės miestu būtų įrašytas Kaunas, o toli gražu ne Portlandas, nors jame D. Sabonis praleido šešerius pirmuosius savo gyvenimo metus.

Tik Spokanės miestelyje, kerinčiame Vakarų pakrantės gamtos prieglobstyje, Domantui kartais nuobodoka – jis dar neturi draugės, tačiau žino, kad būtinai ieškos lietuvės. Monotonišką kasdienybę prasklaido dažnai savo jaunėlio atskrendantys aplankyti broliai: štai ir per Šv. Kalėdas Žygimantas su Tautvydu buvo užjūryje pas Domą.

Kitą mėnesį jis pamatys ir abu tėvus – Arvydas su Ingrida atskris su savo „pagranduku“ susitikti Las Vegase. Į Amerikos lošimų sostinę „buldogai “ kviečiami savaitgaliniam krepšinio turnyrui.