Krepšinio rinktinės sudėties dėlionė: aiškumas gynėjų linijoje ir netikėta intriga

Todėl kai Lietuvos krepšinio federacijos socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje po draugiškų rungtynių su Suomija buvo išplatinta trijų žaidėjų, paliekančių rinktinę, nuotrauka, labiausiai nustebino ne jos šonuose stovėję G. Masiulis ir M. Echodas, o viduryje įsitaisęs Adas Juškevičius.

Jis atrodė kaip kur kas realesnis kandidatas patekti į dvyliktuką nei pirmasis išgirsti savo pavardę tarp atkabinamų žaidėjų.

Po nekvestionuojamą statusą turinčių keturių rinktinės veteranų (Manto Kalniečio, Renaldo Seibučio, Jono Mačiulio ir Pauliaus Jankūno) Adas buvo penktas vyriausias žaidėjas stovykloje.

Trisdešimtmetis gynėjas nepraleido nė vienų atrankos rungtynių ir dalyvavo trijuose iš keturių paskutinių didžiųjų rinktinės turnyrų (2014 m. pasaulio čempionate, 2016 m. olimpinėse žaidynėse ir 2017 m. Europos čempionate). Tiesa, į du iš jų (2014 ir 2017 m.) A. Juškevičius vyko po nelemtų paskutinės minutės M. Kalniečio ir Luko Lekavičiaus traumų.

Šiemet antrojo šanso Adas, ko gero, negaus. Jis buvo paleistas anksti, po dviejų savaičių treniruočių ir vieno, trylikos minučių pasirodymo draugiškose rungtynėse.

Adas Juškevičius / V. Liaudanskio/Fotobanko nuotr.

Ispanijoje A. Juškevičius prametė visus 6 tritaškius ir neatliko nė vieno rezultatyvaus perdavimo, tačiau rinktinėje sprendimai dėl to, kas ją palieka, niekada nėra atliekami atsižvelgiant į vienas rungtynes.

A. Juškevičius turėjo silpniau atrodyti treniruotėse arba net nebuvo rinktinės trenerių planuose dar prieš treniruočių stovyklą. Pastaruosius dvejus metus matę kandidatus kas kelis mėnesius, treneriai savo viziją dėl pasaulio čempionato sudėties susidėliojo kur kas anksčiau nei liepos 22-oji, kai rinktinė pradėjo stovyklą Palangoje.

Anksti atsisveikinę su A. Juškevičiumi, rinktinės treneriai pademonstravo, kad vietą dvyliktuke turės Rokas Giedraitis. Dabar sunku įsivaizduoti scenarijų, kuriame R. Giedraitis liktų už borto, žinant tai, kad galutinėje komandoje vietos numatytos kitiems keturiems gynėjams – M. Kalniečiui, R. Seibučiui, Lukui Lekavičiui ir Mariui Grigoniui.

Abejose draugiškose rungtynėse R. Giedraitis daugiau laiko praleido žaisdamas atakuojančiu gynėju, kur, būdamas dviejų metrų ūgio, jis turi milžinišką ūgio persvarą prieš tiesioginį oponentą. Atakuodamas iš toli jis gali drąsiai mesti net per varžovų rankas, o prasiveržus į baudos aikštelę jo dydžio pranašumas prieš varžovus taip pat krito į akis.

Net jei nėra geriausiai besiginantis komandos žaidėjas, su R. Giedraičiu rinktinė galės keistis visais ginamaisiais, taip įnešant ir universalumo gynyboje.

„Mes norime turėti vieną išreikštą metiką ir Rokas toks yra, jis jau ALBA rungtyniaudamas tai įrodė. Kai norime žaisti su dviem dideliais, tai Rokas yra labai tinkamas tiek trečioje, tiek ir antroje pozicijose“, – tarsi užtvirtindamas, kad Giedraitis turi vietą dvyliktuke, sakė Dainius Adomaitis.

Rinktinėje liekant ir Žygimantui Janavičiui, realu, kad jis iki paskutinės minutės bus tas, kuris bus laikomas kaip atsarginis variantas traumos atveju. Tokia situacija pasitaikė sekmadienio rungtynėse su Suomija, kai M. Kalnietis antrajame kėlinyje pasiprašė trenerio D. Adomaičio išimti jį iš žaidimo.

Priežastis – kirkšnies skausmai.

Mačą pradėjęs starto penkete, M. Kalnietis po ilgosios pertraukos aikštėje nebepasirodė, o laiką įžaidėjo pozicijoje dalijosi Ž. Janavičius ir L. Lekavičius.

Didesnę likusią mačo dalį M. Kalnietis praleido rūbinėje, kur jo kojai buvo atliekamos procedūros.

Visgi, anot paties rinktinės kapitono, tai – didelio galvos skausmo nekeliančios problemos.

„Man tai – ne pirmas kartas, ta kirkšnis gal kiek silpnoji mano vieta. Dažniausiai tai – kelių dienų klausimas“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė M. Kalnietis.

Dvikovoje su Suomija rizikuoti kapitono sveikata nebuvo prasmės. M. Kalnietis per 11 minučių surinko 9 taškus, o Lietuvos rinktinė dar iki ilgosios pertraukos turėjo dviženklę persvarą. Kai trečiojo kėlinio pradžioje spurtavo 16:5 ir įgijo 21 taško pranašumą, viskas tapo aišku.

Sekmadienį pirmą kartą nuo 2016 metų per rungtynes su rinktinės marškinėliais pasirodė P. Jankūnas. Per 15 minučių jis pelnė 4 taškus, atkovojo 3 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus ir neatrodė, kad judėdamas jis turėtų kokių nors suvaržymų.

„Smagu vėl pajusti emocijas, adrenaliną. Man tai svarbiausia“, – po susitikimo su suomiais sakė P. Jankūnas.

Aikštėje jis žaidė ir kaip sunkusis krašto puolėjas, ir kaip centras, o treneris D. Adomaitis atskleidė, kad toks pat vaidmuo veteranui numatomas ir čempionate.

„Turėsime prisitaikyti prie priešininkų, kartais norėsime, kad P. Jankūnas priešininkus nubaustų. Turime dalį žaidimo, kurį esame numatę žaisti jam esant penktoje pozicijoje, – sakė D. Adomaitis. – Turime laiko tai nušlifuoti, o šiandien buvo tokios rungtynės, kai galėjome tai pabandyti.“

Paulius Jankūnas / V. Petriko/Fotobanko nuotr.

J. Valančiūno, D. Sabonio ir P. Jankūno pavardės rinktinės priekinėje linijoje niekam nekelia klausimų. Bene vienintelis likęs klaustukas – kas užims paskutinę laisvą vietą rinktinėje.

Iš tos rotacijos, kurią matėme per pirmas dvejas rungtynių, didelių išvadų dėl paskutinio dvyliktuko nario daryti nereikėtų.

Rinktinės veidas, kurį aikštėje pamatėme penktadienį ir sekmadienį, nebus toks, kokio laukiama čempionate. Nors apskritai žaidimas šiai pasiruošimo stadijai buvo gana solidus, treneriai per šiuos du mačus neturėjo J. Valančiūno, todėl bandė įvairias žemesnių penketukų kombinacijas.

Ketvirtu numeriu žaidė Mindaugas Kuzminskas ir Eimantas Bendžius, epizodiškai – ir J. Mačiulis su Edgaru Ulanovu.

Rinktinės smogiamąją jėgą sudarys J. Valančiūnas ir D. Sabonis, todėl galite būti tikri, kad per likusį pasiruošimo laikotarpį šis tandemas vis daugiau žais kartu.

„Kai Domas ir Jonas žais kartu, gal mano rotacija bus mažesnė, bet neturiu su tuo problemų, – sakė P. Jankūnas. – Jie – įspūdingi vyrai, manau, jie dominuos prieš visus priešininkus, o mūsų darbas bus jiems padėti.“

Adas Juškevičius ir Jonas Valančiūnas / V. Petriko/Fotobanko nuotr.

Kai Valančiūnas sėdės ant suolo, realu, kad D. Sabonis pasislinks į vidurio puolėjo poziciją ir bus centrinė puolimo ašis – tiek atakuodamas, tiek kurdamas žaidimą.

Sekmadienį mače su Suomija D. Sabonis pirmiau atliko 3 rezultatyvius perdavimus, kol galiausiai pelnė savo pirmąjį tašką. Viena ranka lyg tėvas Arvydas Sabonis tvirtai laikydamas kamuolį, Domantas pademonstravo galintis kurti žaidimą net nuo tritaškio linijos, kai be problemų įmetė kamuolį M. Kuzminskui, centravusiam po krepšiu.

Tai, kad centru žais ir D. Sabonis, ir P. Jankūnas, net nekalbant apie Valančiūną, vis dar verčia abejoti Martino Gebeno galimybėmis prasimušti į dvyliktuką.

Nors būčiau statęs, kad šiai rinktinei labiau reikia Eimanto Bendžiaus vaidmens (gebėjimo plėsi aikštę kelioms minutėms per rungtynes), o ne M. Gebeno sugebėjimų (jėgos po krepšiu), per pirmas dvejas rungtynes savo žodį tarė Arnas Butkevičius.

Būdamas bene atletiškiausias šios rinktinės žaidėjas, A. Butkevičius per pirmas dvejas rungtynes atkovojo 9 kamuolius ir pagal šį rodiklį pirmavo rinktinėje kartu su M. Kuzminsku. Jis taip pat blokavo 2 metimus ir perėmė 2 kamuolius, prie viso to dar pataikydamas 4 metimus iš 6.

A. Butkevičiaus energija tryško per kraštus abiejose dvikovose ir tai gali įnešti malonų galvos skausmą rinktinės trenerių štabe. Jeigu M. Gebenas siūlo jėgą, o E. Bendžius – tritaškius, tai Butkevičius dėl savo atletiškumo gali apimti kur kas daugiau krepšinio aspektų.

Renkantis tik pagal pozicijas, A. Butkevičius veikiausiai neturėtų vietos dvyliktuke. Bet moderniam krepšiniui tolstant nuo tradicinių pozicijų, o A. Butkevičiui demonstruojant tokią formą, viskas yra įmanoma.

Pats 26 metų krepšininkas savęs spaudimu neapkrauna.

„Noriu mėgautis rungtynėmis, – po dvikovos su Suomija sakė A. Butkevičius. – Noriu išeiti ir komandai duoti energijos, ką įprastai ir darau. Būdamas čia mėgaujuosi kiekviena minute aikštėje.“

Toks požiūris įneša smagių intrigų sprendžiant paskutinio rinktinės nario klausimą.