Maksvytis prie komandos prisijungė 2015 metų gruodį, kuomet stojo į Gintaro Kadžiulio vietą, o pastarasis tapo trenerio asistentu. Praėjusią vasarą Maksvyčio kontraktas buvo pratęstas, o po šio sezono sutartis pasibaigs.
„Sėsime bei bandysime kalbėtis, – apie pokalbį, laukiantį su treneriu, tinklalapiui „BasketNews.lt“ atskleidė „Lietkabelio direktorius Mantas Ignatavičius. – Manau, kad jo vertė ūgtelėjo, bet mes bandysime tartis ir sieksime jį išlaikyti ir kitam sezonui.“
2015-2016 metų sezone „Lietkabelis“ su Maksvyčiu priešakyje iškovojo Baltijos krepšinio lygos bronzą, o LKL reguliariajame sezone užėmė septintąją vietą ir pirmajame atkrintamųjų varžybų etape neprilygo Vilniaus „Lietuvos rytui“.
2016-2017 metų sezone dalyvavimą BBL pirmenybėse pakeitė kova Europos taurėje, kurioje klubas pateko į „Top 16“ etapą. Karaliaus Mindaugo taurėje „Lietkabelis“ iškovojo antrąją vietą, nusileisdamas tik Kauno „Žalgiriui“. LKL reguliariajame sezone šįsyk užimta trečioji vieta, atkrintamosiose varžybose jau nukautos Prienų–Birštono „Vytauto“ ir „Lietuvos ryto“ komandos, o finale laukia Kauno „Žalgirio“ barjeras.
Prie tokios sėkmės itin prisidėjo puikiai pasirinkti krepšininkai tarpsezonio metu. „Lietkabelis“ rizikavo į savo gretas pasikviesdamas dabar 38-erių metų Mindaugą Lukauskį ir 37-erių metų brolius Kšištofą ir Darjušą Lavrinovičius. Buvo spėjama, kad veteranų komandai sezono pabaigoje pritrūks jėgų, tačiau taip manę suklydo.
3-1 pasibaigusioje LKL pusfinalio serijoje su „Lietuvos rytu“ šis veteranų trio pelnė 125 taškus, o visa komanda – 342. Tai – net 36,5 proc. visų komandos taškų.
Ignatavičius ir visas „Lietkabelio“ klubas priėmė rizikingą sprendimą pasikviesti veteranus, tačiau jis pasiteisino. Matydami, kaip jų vyriausi žaidėjai prižiūri save, panevėžiečiai mąsto savo labiausiai patyrusius krepšininkus bandyti išlaikyti dar vieneriems metams.
„Kodėl gi ne? Pažiūrėsime, kokie bus jų planai. Mes tikrai nesame išsigandę dėl jų amžiaus. Broliai ir Lukauskis yra tikri profesionalai, kurie prižiūri savo kūnus ir į juos investuoja. Nemanau, kad jie šiai dienai yra pasirengę baigti savo karjeras. Mus labai kritikavo dėl vyresnio amžiaus žaidėjų, bet mes tikrai nežiūrime į pasą. Žiūrime į realią situaciją, ką jie gali duoti šiandien. Riziką prisiėmėme, o ji pasiteisino su kaupu“, – apie veteranus kalbėjo „Lietkabelio“ direktorius.
Po tokio sėkmingo sezono „Lietkabelio“ krepšininkų algos turėtų būti padidėjusios, o „Lietkabelio“ laukia nelengva vasara, kadangi ekipa kitam sezonui kontraktą turi tik su Donatu Taroliu. Visgi Panevežio klubas dės visas pastangas išsaugoti krepšininkus. „Su kitais žaidėjais bandysime kalbėtis, žiūrėsime, kuriuos galime išsaugoti. Nėra paslapties, jog norime išlaikyti turimą branduolį“, – apie sudėties planus sakė Ignatavičius.
„Lietkabelio“ komandoje savo vertę pasikėlė ne tik jau Ignatavičiaus minėtas treneris Maksvytis, bet ir vieninteliai iki sezono pabaigos žaidžiantys legionieriai – Benas Madgenas bei Lorenzo Williamsas. Iš Belgijos lygos į „Lietkabelį“ atvykęs australas LKL vidutiniškai pelno po 12,1 taško (41,7 proc. trit.), o iš Vokietijos lygos į LKL persikėlęs amerikietis Williamsas įmeta po 8,3 taško ir atlieka po 4,4 rezultatyvaus perdavimo.
Ignatavičius atskleidė, kad prisivilioti šiuos žaidėjus klubui pavyko ir dėl to, jog „Lietkabelis“ gavo šansą žaisti Europos taurėje. Galimybę pasirodyti šiame turnyre Panevėžio klubo vadovai turės ir kitą sezoną, o tai klubo vadovai galės panaudoti lyg masalą viliojant krepšininkus.
„Praėjusią vasarą peržiūrėjome labai daug kandidatų ir buvo derėtasi su gerais žaidėjais. Susiklostė tokia situacija, kad dėl dalyvavimo Europos taurėje pavyko prikalbinti Madgeną, kuris labai norėjo įrodyti savo vertę ir žaisti Europos lygio komandoje. Williamsui prieš tai sezone buvo prasta situacija Vokietijos klube, jis gavo mažai minučių, buvo tokioje situacijoje, jog mažai kas jį žinojo ir norėjo pasikviesti. Pasikvietėme mes, peržiūroje pamatėme, kad žmogus gali žaisti ir turi tinkamų savybių mūsų braižui. Šis žingsnis taip pat pasiteisino su kaupu“, – džiaugiasi Ignatavičius.
„Mūsų komplektacija prasideda nuo lietuvių ir ji tęsiasi pagal tai, ar mums pavyksta su jais susitarti. Ko nepavyksta pasikviesti, tas skyles bandome užkamšyti legionieriais. Pernai su visa valdyba kartu pasitarėme finansinę dalį, o tuomet su treneriu Maksvyčiu priimdavome galutinius sprendimus. Ne visus norimus žaidėjus pavyko prisikalbinti, o tai lėmė finansinės ir kitos priežastys. Norėjome pasikviesti panevėžiečius, buvo labai svarbu kviestis tuos žmones, kurie norėjo rungtyniauti ir kažką įrodyti. Pradedame nuo to, ką treneris nori matyti, o tuomet sprendžiame kitą pusę – kaip prisivilioti tuos žaidėjus“, – apie klubo darbą komplektuojant sudėtį pasakojo direktorius.
Be Madgeno ir Williamso sezoną „Lietkabelyje“ baigs ir dar vienas legionierius – trenerio asistentas iš Kroatijos Jurica Žuža. 39-erių metų Žuža praėjusį sezoną „Lietkabelyje“ baigė profesionalaus krepšininko karjerą ir gavo šansą klube pradėti trenerio karjerą.
„Jurica yra labai motyvuotas. Jeigu kalbėtume apie finansus, tai pinigų dalį, skiriamą jam, galima vadinti maistpinigiais. Jis nereikalauja nieko, džiaugiasi, kad turi galimybę dirbti pas mus. Mes džiaugiamės, kad jis to nori ir suteikiame galimybę atsiskleisti, mokytis ir tobulėti. Jis gali perduoti savo patirtį, kuri yra nemenka. Žuža supranta, kad toks startas yra idealus šansas. Pagrindinė jo užduotis – stebėti komandą ir iš šalies patarti, perduoti savo sukauptą patirtį. Kita funkcija – darbas su dideliais žmonėmis. Tiek Taroliui, tiek ir Simui Galdikui Žuža duoda nemažai patarimų. Aišku, Broliams patarimų nelabai ir reikia“, – apie Žužos indėlį kalbėjo Ignatavičius.
206 cm ūgio Žuža šį sezoną be treniravimo taip pat retkarčiais išbėgdavo ir į aikštę. Kroatas Panevėžio krepšinio B lygoje žaidė „Alaus Mėgėjų – Rėklių“ ekipoje ir per 7 mačus vidutiniškai pelnydavo po 31,6 taško. Toje pačioje komandoje rungtyniavęs kitas Maksvyčio asistentas Kadžiulis įmesdavo po 23,9 taško.
„Lietkabelio“ direktorius Ignatavičius prie klubo prisijungė beveik lygiai prieš dvejus metus – 2015 metų gegužės 22-ąją dieną. Tuomet „Lietkabelis“ LKL reguliariame sezone užėmė aštuntąją vietą ir po trejų metų pertraukos vėl pateko į atkrintamąsias varžybas. Pirmąją savo darbo dieną kalbėdamas Ignatavičius žadėjo skirti didelį dėmesį žiūrovų skaičiui „Cido“ arenoje ir rodyti geresnius rezultatus.
„Reikia padaryti nemažai darbų, siekiant sugrąžinti sirgalius į areną. Taip pat tvarkysiu klubo vidaus sandarą ir visų administracijos darbuotojų funkcijas. Juk tik tobulai veikiantis mechanizmas atneša gerus rezultatus.
Kalbant apie tikslus, kitą sezoną tikrai turime žaisti LKL atkrintamosiose ir sieksime būti bent jau laipteliu ar keliais aukščiau, nei buvome šį sezoną“, – prieš dvejus metus sakė Ignatavičius.
Dabar žvelgiant į situaciją galima konstatuoti faktą, jog visi Ignatavičiaus tikslai buvo įgyvendinti. „Cido“ arenos tribūnos svarbiausiose sezono kovose lūžta nuo sirgalių antplūdžio, o pasirodymas LKL ne tik kasmet gerėja, bet ir pasiekė neregėtas aukštumas.
Ketvirtąsias LKL pusfinalio rungtynes su „Lietuvos rytu“ „Cido“ arenoje stebėjo 6369 žiūrovai. Ignatavičius tikina, kad prieš dvejus metus to tikrai nesitikėjo.
„Jeigu prieš dvejus metus kas nors būtų pagalvojęs, kad Panevėžyje galima užpildyti areną, tuomet aš būčiau tik nusišypsojęs. Bet pasirodo, jog tai yra įmanoma. Mums labai pasisekė, jog sukrito daug faktorių. Dabar turime ir ištikimų sirgalių tribūną, kuri susikūrė prieš 2 metus. Galvojome padėti kurti sirgalių grupuotę, bet keli entuziastai patys ją sukūrė ir dabar išsiplėtė jų ratas. Čia tik jų nuopelnas, jie viską daro iš širdies. Užsiauginome savo sirgalius ir dabar jie mums labai padeda. Jie patys maždaug 90 proc. viską daro savo lėšomis, aukoja savo laiką. Mes kartais prisidedame organizuodami transportą į rungtynes, bet tikrai lenkiame galvas prieš juos. Sirgaliai stengiasi ir daro viską. Ačiū jiems už tai“, – teigė Ignatavičius.
„Lietkabelis“ pastaraisiais metais tap o i tin matomu viešumoje – klubas aktyviai dirba socialiniuose tinkluose, o komandos feisbuko paskyrą yra pamėgę daugiau nei 14 tūkst. žmonių, nors šio sezono pradžioje jų buvo tik 5,5 tūkst. Pagal feisbuko sekėjų rodiklį „Lietkabelis“ LKL nusileidžia tik didžiųjų miestų klubams – „Žalgiriui“, „Lietuvos rytui“ ir Klaipėdos „Neptūnui“.
Panevėžio klubo administracijoje didžiausią darbą atlieka direktorius Ignatavičius, jo pavaduotoja Austėja Reifienė-Meliukštytė ir sporto direktorius Rokas Mickevičius, kurie kartu generuoja idėjas ir bando jas įgyvendinti.
„Dėl šou elementų per rungtynes bendradarbiaujame su „Cido“ arena, kuri mums padeda generuoti idėjas, prisideda ir finansiškai, ir minčių prasme. Tiek arena, tiek ir klubas dirba ta linkme, jog pritrauktume daugiau žiūrovų.
Už marketingą ir socialinių tinklų veiklą yra atsakingas mūsų sporto direktorius Mickevičius. Lietuvoje vienas žmogus dirba 10 darbų, nes paprasčiausiai nėra nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių. Visi po truputį pasitariame, pagalvojame, kaip elgtis, ir skleidžiame tas idėjas. Žinoma, Mickevičius yra mūsų pagrindinis variantas. Kadangi esame matomi, tai rezultatai kalba patys už save. Reiškia, kad kažką teisingai darome“, – klubo administracinę veiklą įvertino Ignatavičius.
Pagal feisbuko sekėjų skaičių tarp LKL komandų nepralenkiamas yra „Žalgiris“, kurio paskyrą yra pamėgę 185 tūkst. žmonių. Būtent į kauniečius panevėžiečiai ir lygiuojasi.
„Žalgiris“ Lietuvoje pagal matomumą yra vienareikšmiškai numeris vienas, bet mes stengiamės kažkiek pavyti juos. Aplenkti yra neįmanoma, bet priartėti galima. Lietuvoje daugiau nelabai yra į ką lygiuotis. Mes stebime visos Europos ir pasaulio tendencijas, tam tikrų gerų pavyzdžių pasiimame ir iš kitų klubų. Tai yra pasaulinės tendencijos, kaip viskas sėkmingai vyksta kitur. Administracinei veiklai tikrai nėra skiriamos perteklinės sumos, tai nėra daug kainuojantis darbas, svarbiausia yra žmogiškosios savybės“, – pasakojo „Lietkabelis“.
Į „Žalgirį“ marketingu stengiantis lygiuotis „Lietkabelis“ su kauniečiais bandys varžytis ir krepšinio aikštėje. LKL finalo serija tarp šių komandų startuos sekmadienį 17 val.
Naujausi komentarai