"Esu profesionalus čigonas", – prisistatė Benas Matkevičius. Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) legendiniame klube "Boston Celtics" dirbantis 31-erių metų lietuvis seniai atprato nuo sėslaus gyvenimo būdo – jį galima sutikti ir JAV, ir Europoje.

Žinomas krepšinio skautas neseniai lankėsi mūsų mieste, kur skaitė paskaitą Kauno kolegijos studentams.

"Mano bazė – Druskininkai, ten gyvena tėvai, o aš namų neturiu. Dabar apsistojau Vilniuje, prieš tai – Ispanijoje. Stengiuosi dar neprisirišti prie konkrečios vietos, bastausi po visą pasaulį", – pasakojo B.Matkevičius.

Buvusio Vilniaus "Statybos" krepšininko Vilmanto Matkevičiaus sūnus aukšto lygio žaidėju netapo, bet į krepšinio olimpą sėkmingai kopia kitais keliais. Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas ir krepšinio profesoriumi vadinamas buvęs Maskvos CSKA strategas italas Ettore Messina atidžiai įsiklausydavo į Beno patarimus, kaip įveikti varžovus.

Dabar jis, tapęs "Boston Celtics" akimis ir ausimis, po visą pasaulį ieško talentų vienam tituluočiausių visų laikų NBA klubui.

– Benai, kaip atsidūrėte NBA vandenyse? – pradėjome pokalbį su B.Matkevičiumi.

– Turbūt "Celtics" turėjo pakankamai informacijos apie mano gebėjimus. Matyt, padėjo ir mano pažintis su šio klubo krepšinio operacijų prezidento Danny Ainge'o sūnumi Austinu. Jis taip pat dirba "Celtics" ir vadovauja vienam departamentų. Su Austinu prieš kelis metus susitikome viename jaunimo turnyrų, vėliau nuolat palaikėme ryšį. Jis klausdavo nuomonės apie vieną ar kitą jauną žaidėją. Taip susiklostė, kad pernai atsilaisvino vieta "Celtics" klube ir jiems reikėjo žmogaus. Austinas pakvietė mane.

– Kaip sekasi dirbti legendiniame "Celtics"?

– Daug keliauju. Pastaruoju metu buvau apsistojęs Ispanijoje, tad daug važinėjau po šią šalį. Stebėjau nemažai ACB lygos, Eurolygos rungtynių. Taip pat išvažiuodavau į kitas valstybes. Susitikinėjau su agentais, žaidėjais. Vienas mums priklausančių krepšininkų – Coltonas Iversonas iš Vitorijos "Laboral Kutxa". Pabendravome ir su Ispanijoje rungtyniaujančiais Jonu Mačiuliu bei Mindaugu Kuzminsku.

– Kokias sritis apima skauto pareigos NBA klube?

– Skauto darbas Amerikoje skirstomas į keturias atskiras specializacijas, kai kurios jų leidžia dirbti savarankiškai, nebūti su komanda. Aš atlieku vadinamąjį "personnel scouting" – ieškau talentų, bandau numatyti, kaip jie tobulės, kokie bus po trejų ketverių metų. Taip pat turiu žinoti apie jų charakterį, šeimos reikalus. Bendrauju su klubais, agentais. Europoje skauto pareigos – bendresnis apibūdinimas. Europos klubuose skautas yra neatsiejama ekipos dalis. Kartu keliauja, stebi varžovą, analizuoja, pateikia ataskaitas treneriams.

– Kas sunkiausia dirbant Bostone?

– Priprasti, kad nesi su komanda. Man trūksta to adrenalino, kurį gaudavau sėdėdamas ant ekipos suolo. Pratinuosi prie visiško savarankiškumo. Labai pasikeitė dienotvarkė. Nėra aiškios dienos struktūros, nuolatinio "deadline". Dabar vienintelė mano riba – NBA naujokų birža. Visi į ją pretenduojantys žaidėjai turi būti išnagrinėti iki birželio. Anksčiau buvo viskas aišku: dukart per dieną treniruotė. Likus kelioms valandoms iki jos privalėjau parengti ataskaitą treneriui. Tas pats būsimų varžovų analizė: išvados – iki dvikovos, o jai dar neįvykus jau narstydavau kitą būsimą priešininką.

– Jei trūksta adrenalino, reikia paragauti trenerio duonos.

– Viskam savas laikas. Neatmetu tokio varianto. Dabar pažįstu vieną krepšinio pusę, ateityje norėčiau į jį pažvelgti kaip treneris. Savo krepšinio filosofiją dar lipdau, bet tikrai turiu iš ko.

– Kiek laiko praleidžiate Bostone?

– Nuskrendu tris kartus per metus. Su žaidėjais nesibičiuliauju. Su klubo vadovais dažniau ryšį palaikau šiuolaikinėmis priemonėmis. CSKA būdavo visai kitaip. Su kai kuriais Maskvos klubo krepšininkais susirašinėjame iki šiol.

– Ar didelis kontrastas tarp gyvenimo Rusijoje, kurioje praleidote 3,5 metų, ir Jungtinių Amerikos Valstijų ar Vakarų Europos?

– Užaugau Vokietijoje, vėliau penkerius metus studijavau ir žaidžiau JAV. Tad mane Rusijoje stebino daug kas. Prireikė laiko, kol perpratau jų mentalitetą. Pas J.Kazlauską nuvykau visiškai nemokėdamas rusų kalbos. Nesėdėjau sudėjęs rankų, nusipirkau programą ir ėmiau mokytis. Klubo darbuotojai su manimi bendravo rusiškai, gerbė mano norą išmokti jų kalbą. Netrukus jau galėjau susišnekėti, suprasti, kartu perpratau ir jų mąstymą.

– Ką Maskvoje veikdavote laisvalaikiu?

– Jo beveik nebuvo. Pusmetį nematydavau saulės. Kas rytą nuvykdavau į treniruotę, kol dar būdavo tamsu. Perpiet nueidavau užkąsti. Kai važiuodavau namo iš klubo bazės po antros treniruotės, jau būdavo tamsu. Vasarą, kai grįždavau į Vokietiją, mano gydytojas man išrašydavo vitamino D, nes man jo labai trūko. Jei kartais Maskvoje pasitaikydavo laisvas vakaras, užsukdavau į kavinę pažiūrėti, kaip bendrauja žmonės. Eidavau tik todėl, kad pabosdavo trintis namuose. Maskvoje mano geriausi draugai buvo padavėjai, su jais ir bendraudavau.

– Ar skiriasi darbo atmosfera CSKA klube ir Bostone?

– CSKA komandai kiekvienos rungtynės būdavo kaip lemiamos. Kai jas laimėdavome, tarsi akmuo nuo širdies nusirisdavo. Europoje rezultato norima čia ir dabar. Tam skiriami dideli pinigai. Amerikoje daug ką riboja didžiausias galimas atlyginimas, tad nemažai daroma ne šiai dienai, o žiūrint į ateitį.

– Neseniai "Celtics" surengė didelius žaidėjų mainus, po kurių išsiuntė vieną lyderių Rajoną Rondo į Dalasą, bet sutaupė nemažą pinigų rezervą ateities sandoriams.

– Tie mainai užkrovė man daug darbo, bet gavome daug šaukimų ateinančiose naujokų biržose. Mums dar trūksta lyderių, apie kuriuos lipdytume naują "Celtics".

– Ar Bostono klubas – didžiulis mechanizmas?

– Turime du biurus. Miesto centre – finansų skyrių ir visą biurokratinį aparatą, o krepšinio operacijų prezidentas D.Ainge'as ir visa komandos treniruočių bazė įsikūrusi už miesto. Organizacijoje dirba daug žmonių.

– Ar bendraujate su kitais NBA dirbančiais lietuviais?

– Artūras Karnišovas dirba Denverio "Nuggets" klubo generalinio direktoriaus pavaduotoju, o Tomas Balčėtis (Harvardo universiteto absolventas – aut. past.) – krepšinio analizės vadybininku. Alvydas Pazdrazdis – "Dallas Maverics" klubo skautas. Palaikome ryšį, vieni kitus pažįstame, bet sezono metu susitikimams neturime laiko. Apsikeičiame žinutėmis ir su Jonu Valančiūnu bei Donatu Motiejūnu. Pasidžiaugiu, kad jiems gerai sekasi. Ypač Donatui buvo nelengva įgyti "Rockets" trenerių pasitikėjimą, todėl jo sėkmė dar labiau džiugina. Smagu, kad Lietuvos rinktinės aukštaūgiai rado savo vietą NBA.

– Lietuvos rinktinė, kurioje taip pat dirbate skautu, šiemet dalyvaus Europos čempionate. Ar jau rengiatės šiam turnyrui?

– Su J.Kazlausku Vilniuje kartais nueiname kartu pasportuoti. Pasikalbame ir apie rinktinę. Treneris jau žiūrėjo kelių priešininkų rungtynių įrašus, kuriuos jam paruošiau. Bandome lipdyti vasaros pasirengimo planą. Pamažu renkame informaciją apie būsimus varžovus.