M. Schilleris – apie neraminusią „Žalgirio“ problemą ir sirgalių energiją

Martinas Schilleris džiaugėsi, jog beveik visas rungtynes pirmavusiems auklėtiniams pavyko išlaikyti kontrolę savo rankose, o ketvirtajame kėlinyje 20-ies taškų ribą perkopusi persvara užtvirtino nuveiktą darbą.

„Esame be galo laimingi dėl pasiektos pergalės, – spaudos konferenciją pradėjo Schilleris. – Mums svarbiausia buvo startuoti kietu žaidimu, kadangi „Anadolu Efes“ pirmose trejose rungtynėse pirmus kėlinius sužaisdavo ypatingai stipriai. Būtent tai labiausiai išskyrėme prieš šį susitikimą ir buvome patenkinti, jog pavyko gerai startuoti.

Kitas svarbus dalykas buvo, kad pirmaujant trapia persvara po pirmosios mačo dalies į rungtynes grįžtume užtikrintai. Panaši situacija buvo Belgrade, kada antroje pusėje nepavyko startuoti kietai turint mažą pranašumą. Džiaugiamės, jog šį kartą mes išpildėme šį aspektą.“

– Kaip pavyko išlaikyti „Anadolu Efes“ ties mažu rezultatyvumu?

– Viskas prasideda nuo to, jog jeigu ginamės gerai, tada sėkmingai galime ir užpulti. Jaučiau, kad vyrai buvo susikoncentravę ties darbu gynyboje, nors gintis prieš „Anadolu Efes“ pikenrolą tikrai nėra lengva. Jie – fenomenalūs pikenrolo išpildymu puolime, tačiau mes atidavėme visą save. Antroje pusėje įvedėme tam tikras korekcijas, kurios mums pagelbėjo dar labiau. Tačiau pasakysiu taip, visada yra lengva žaisti, kai pataikai metimus. Nėra jokių gudrybių, tiesiog toks yra krepšinis. Pataikius viskas palengvėja, ypatingai rungtynių pradžioje, kada mes pasijutome užtikrintai.Tritaškiai

– Kiek svarbu buvo iš rungtynių eliminuoti Tiborą Pleissą, dėl ko Bryantui Dunstonui varžovų gretose teko žaisti tiek daug (31 minutę)?

– Iš tikrųjų nežinau. Labai gerbiu Tiborą dar nuo darbo etapo Vokietijos krepšinyje, man teko jį treniruoti rinktinėje, todėl labai gerai jį pažįstu. Tiboras – labai geras krepšininkas su didele Eurolygos patirtimi. Dabar pažiūrėjus į rungtynes, panašu, jog Pleisso eliminavimas pagelbėjo mums, bet negaliu pasakyti nieko daugiau.

– Prieš rungtynes akcentavote akistatas prieš Vasilije Micičių, kurį pavyko sėkmingai sulaikyti. Kas suveikė prieš jį?

– Pradžioje Thomaso Walkupo žaidimas, paskui prisidėjo Lukas Lekavičius ir Rokas Jokubaitis. Norėjome, kad Micičius pajustų skirtingų žaidėjų energiją prieš jį.

– Koks jausmas aplenkė arenoje pamačius tiek sirgalių?

– Buvo nepaprasta. Apsilankė „tik“ 5011 fanų, bet jautėsi, jog yra kur kas daugiau. Turbūt dėl to, jog jie buvo atskirti dėl saugaus atstumo. Iš tiesų atrodė labai gerai, pasirodė, kad arena yra užpildyta ir yra kur kas pilnesnė. Jų keliamas triukšmas ir iš jų sklidusi energija buvo nepaprasta. Rūbinėje kalbėjomės, jog turime pasinaudoti sirgalių skleidžiama energija, ir mums pavyko.

– Kalbant apie Nigelą Hayesą, paskutiniu metu atrodė, jog jis ne itin pasitiki savimi atakuodamas iš toli, tačiau šiose rungtynėse startavo itin gerai. Kaip mėginate pažadinti Nigelo pasitikėjimą savo jėgomis?

– Hayesas praeitose rungtynėse tritaškius metė 50 proc. taiklumu – pataikė 2 iš 4, kas jam pagelbėjo. Dar kas jam gali padėti, tai tik didelis darbas ties metimais, kurie yra sukuriami per rungtynes. Mums svarbiausia, jog jeigu situacija reikalauja mesti, jis turi atakuoti krepšį. Kitu atveju puolime mes prarasime pranašumą. Nigelas turi labiau koncentruotis ne į pataikytus ar pramestus metimus, o į jų selekciją.

– Kas jums leidžia pasitikėti Roku Jokubaičiu gynyboje?

– Rokas pasižymi geromis fizinėmis savybėmis: jo kūnas – stiprus, jis yra aukštas ir greitas. Tai jam leidžia gintis prieš puikius puolimo žaidėjus, o man suteikia pasitikėjimo, jog galime jį išnaudoti tokiose akistatose.