Nenorėdamas daugiau rizikuoti savo sveikata Marijonas Petravičius nusprendė baigti krepšininko karjerą.

Pavojingos ligos užkluptas 32 metų vidurio puolėjas apsisprendė ramia širdimi, informuoja dienraštis „Lietuvos rytas“. Jis ketina sugrįžti į krepšinį. Tiesa, jau nauju vaidmeniu.Po nesuskaičiuojamų karjeros išbandymų M. Petravičius nebenori gąsdinti savęs ir artimųjų.

Su reta liga - plaučių mikroembolija prieš metus pirmą kartą susigrūmęs 207 cm ūgio krepšininkas pagaliau paklausė gydytojų patarimų.

Jungtinėse Valstijose netoli Finikso šiuo metu su šeima gyvenantis M. Petravičius nusprendė nebegrįžti į krepšinio aikštę, kurioje paskutinį sykį žaidė vasario mėnesį vilkėdamas Maskvos srities „Chimki“ (Rusija) aprangą.

„Daktarai nenorėjo, kad daugiau žaisčiau, nes tai būtų pernelyg didelė rizika sveikatai, - “Lietuvos rytui„ sakė M.Petravičius. - Gyventi su šia liga nėra pavojinga. Tačiau žaidžiant krepšinį rimtos bėdos gali grįžti. Nusprendžiau, kad užteks rizikuoti. Laukia nauji gyvenimo iššūkiai, naujas etapas. Bus įdomu pradėti ką nors nauja.“

Likimas nelepino M. Petravičiaus nuo pat karjeros pradžios. Lietuvoje nėra kito krepšininko, kuriam būtų tekę atlaikyti tiek išbandymų.Iš Iždonų kaimo Šilalės rajone kilęs Marijonas tik būdamas septyniolikos metų pradėjo žaisti krepšinį ir išvyko į JAV mokytis ir žaisti su 300 dolerių kišenėje.

Atstovaudamas Pietų Karolinos universitetui jis pirmą kartą atsidūrė Lietuvos rinktinės trenerių radare, bet tada M.Petravičiaus karjerą pirmą sykį sustabdė rimta trauma - plyšo kairio kelio kryžminiai raiščiai.Šiai traumai išgijus jis pasirašė pirmą kontraktą su Veisenfelso „Mitteldeutscher“, laimėjo FIBA Europos taurę, bet Vokietijos klubas bankrutavo nesulaukęs sezono pabaigos.M. Petravičius rengėsi naujam sezonui Belgijoje, kai atliekant nesudėtingą pėdos kaulo operaciją į krepšininko organizmą pateko infekcija ir prasidėjo kraujo užkrėtimas.

Vietoj vienos jam teko iškęsti tris operacijas per kelis mėnesius, o gydytojai svarstė, ar nereikės amputuoti galūnės.Po trijų kankinamų mėnesių M. Petravičius rengėsi grįžti į aikštę, kai vieną dieną išgirdo tą baisų pokštelėjimą - jam trūko dešinės kojos Achilo sausgyslė.Likimo smūgių užgrūdintas žemaitis dar sykį atsistojo ant kojų ir 2007 metais su Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda debiutavo Eurolygoje.

Dar po metų jis pagaliau apsivilko Lietuvos rinktinės aprangą ir žaidė Pekino olimpinėse žaidynėse, nors tų pačių 2008-ųjų pavasarį kelias savaites vaikščiojo su ramentais, kai jam buvo nustatytas pėdos stresinis lūžis.M. Petravičius buvo rezultatyviausias Lietuvos rinktinės žaidėjas 2009 metų Europos pirmenybėse Lenkijoje, bet kitą vasarą žaisti pasaulio čempionate negalėjo.Žaisdamas Milano „Armani Jeans“ (Italija) jis gavo varžovo smūgį į nugarą ir kelis kartus turėjo važiuoti į Miuncheną.

Ten krepšininką apžiūrėjo paslaptingais darbo metodais išgarsėjęs vokietis Wilhelmas Mülleris-Wohlfahrtas.M. Petravičius dar sykį pakilo ir pernai rengėsi su Lietuvos rinktine Europos pirmenybėms Lietuvoje.Tačiau antrasis čempionato mačas su Turkija Marijonui tapo paskutinis vilkint nacionalinės komandos aprangą. Ant atsarginių žaidėjų suolo sėdusiam vidurio puolėjui buvo uždėta deguonies kaukė ir tą patį vakarą M. Petravičius negrįžo į komandos viešbutį, o buvo išvežtas į Kauno klinikas.

Po tyrimų paaiškėjo, kodėl aukštaūgis aikštėje jautėsi vis blogiau - jo plaučiuose neįprastai greitai krešėjo kraujas. Todėl kimšosi kraujagyslės, o organizmas negavo pakankamai deguonies.Plaučių mikroembolija - reta, bet pavojinga liga - nebepaleido M. Petravičiaus.Nors praėjusią žiemą jis priėmė Rimo Kurtinaičio pasiūlymą prisidėti prie „Chimki“ komandos, sveikatos problemos pasikartojo ir Rusijos klubas netrukus atsisveikino su darbščiu lietuviu.

M. Petravičius, užkluptas mikroembolijos, net negalėjo iškart patekti pas šeimą - amerikietę žmoną Bernadette, 3 metų sūnų Marijoną Blakeą ir pernai Europos čempionato metu gimusią dukterį Viktoriją. Dėl ligos ypatumų turėjo praeiti laiko, kol gydytojai leido žaidėjui skristi į kitą Atlanto pusę.Po keleto tyrimų Jungtinėse Valstijose M.Petravičius nurimo, nes rinktis nebeliko iš ko - būdamas 32 metų jis užvertė vieną karjeros lapą, kad galėtų atversti kitą.

Be minėtų klubų R. Petravičius rungtyniavo „Šilutės“, Niu Hamptono mokyklos, Pietų Karolinos universiteto (abi JAV), Ostendės „Telindus“ (Belgija) ir „Ventspils“ (Latvija) komandose.

2004 metais vidurio puolėjas su „Mitteldeutscher“ klubu laimėjo FIBA Europos taurę ir buvo pripažintas naudingiausiu finalo žaidėju.2009 m. su „Lietuvos rytu“ M. Petravičius laimėjo LKF taurę, tapo BBL ir LKL čempionu bei iškovojo Europos taurę ir tapo naudingiausiu finalo varžybų žaidėju.