Rinktinę paliko Girdžiūnas ir Gailius. Ar nustebino toks sprendimas?

Rytis Vyšniauskas: „Deivido Gailiaus atkabinimas nebuvo labai netikėtas. Šią vasarą į rinktinės kolektyvą labai sėkmingai įsiliejo naujokai Marius Grigonis ir Edgaras Ulanovas. Gailiaus pozicijoje yra milžiniška konkurencija. Gailius, Grigonis, Ulanovas yra skirtingi, tačiau panašaus lygio krepšininkai. Paprasčiausiai treneriai įvertino situaciją, žaidėjų sportinę formą ir priėmė sprendimą.

Mindaugo Girdžiūno atsisakymas daug kam pasirodė labai netikėtas, kai kuriuos krepšinio aistruolius ir papiktino. Nežinau tikrų Jono Kazlausko motyvų, bet, manau, jam ne visai tiko tai, kaip Girdžiūnas organizuoja komandos puolimą. Jis gali imtis iniciatyvos, sužaisti 1 prieš 1, gerai pataiko, bet tą patį daro ir Adas Juškevičius, kuris šiuo metu atrodo labai geros formos. Po pirmųjų dvejų kontrolinių rungtynių Klaipėdoje tikrai galvojau, kad Girdžiūnas pateks į dvyliktuką.

Tačiau gerokai suabejojau jo šansais, kai po mačo su Nyderlandais Kazlauskas pasakė, kad klaipėdietis geriau atrodė kaip atakuojantis gynėjas. Manau, jog rungtynės Kėdainiuose su Baltarusija buvo skirtos tam, kad treneriai nuspręstų, ką pasilikti – Girdžiūną ar Kariniauską. Alytiškis sužaidė kur kas solidžiau, tad buvo atsisakyta Girdžiūno.“

Jonas Miklovas: „Ir taip, ir ne. Nustebino, nes nemaniau, kad jie bus atkabinti taip anksti. Nemanau, kad šiai dienai Vaidas Kariniauskas yra geresnis žaidėjas nei Mindaugas Girdžiūnas, kurio sugebėjimais puolime žaviuosi jau ne vienus metus ir labai nustebau, kai jis net nebuvo pakviestas į stovyklą pernai. Tikrai netikėjau, kad Girdžiūnas bus atkabintas net negavęs progos pažaisti su rimtesnėmis komandomis.

Lygiai taip pat esu didelis Gailiaus žaidimo gerbėjas ir manau, kad individualiai jis šiai dienai taip pat yra stipresnis žaidėjas nei Marius Grigonis. Bet rinktinės komplektavimas, kai dvyliktuko reikia dviem–trim savaitėms, yra labai specifinis dalykas, kurį atliekant reikia atsižvelgti į daugybę dalykų.

Treneris Kazlauskas po rungtynių gana aiškiai nurodė, kodėl jis pasirinko tokį sprendimą. Girdžiūną jis šiai dienai mato labiau kaip Ado Juškevičiaus, o ne Vaido Kariniausko konkurentą, o Juškevičius iš tiesų atrodo solidžiau. Turėti du vienodo stiliaus žaidėjus (Juškevičių ir Girdžiūną), kylančius nuo suolo, rinktinei yra per didelė prabanga. Gailius pasirengimo pradžioje savęs nerado aikštėje, o kai Grigonis su Edgaru Ulanovu taip sėkmingai iššovė, treneris pasirinko pastaruosius du krepšininkus. Galbūt renkant komandą visam sezonui, būtų vadovaujamasi kitais kriterijais, tačiau rinktinė, kaip minėjau, yra kitoks žvėris.“

Vaidas Kariniauskas dabar yra vienintelis tikras įžaidėjas be Kalniečio – ar jis bus galutinėje sudėtyje?

Rytis Vyšniauskas: „Spėju, kad ne. O jei ir bus, tai turėtų būti 11-12 rotacijos žmogus. Kadangi nėra tokio žmogaus, kuris būtų lygiavertė pamaina Kalniečiui, reikia žaidėjo, kuris turėtų kitokius kozirius. Šiuo atveju Juškevičius yra tinkamiausia kandidatūra, nes jis gali būti labai efektyvus per trumpą laiko tarpą. Juškevičius puikiai pataiko iš toli, neblogai žaidžia „du prieš du“ bei atrodo pagerinęs gynybos įgūdžius. Be to, jis jau yra patikrintas su aukšto lygio varžovais. O Kariniauską mes matėme Baltarusijos ar Nyderlandų kontekste, bet kuriuo atveju ši vasara su rinktine jam bus neįkainojama patirtis.“

Jonas Miklovas: „Manau, kad ne. Visų pirma, nepamenu, kad kas nors kada nors būtų patekęs į Lietuvos olimpinę rinktinę iš antrosios kurios nors šalies lygos. Stebuklų nebūna ir per vieną vasarą žaidėjo lygis negali taip išaugti. Visų antra, mes dar nematėme, kaip Kariniauskas atrodytų žaisdamas su Ispanija ar Argentina, tačiau jau matėme, kad jis abejoja savo metimu rungtyniaudamas net su Tunisu. Nemetantis gynėjas turi turėti daugiau kitų pliusų, kad žaistų rinktinėje, o Kariniauskas šiai dienai jų tiek neturi. Tačiau šie metai jam turėtų tapti geru postūmiu dirbti ir siekti vietos rinktinėje kitąmet.“

Marius Grigonis ir Edgaras Ulanovas – kuris iš jų turi geresnes galimybes patekti į dvyliktuką?

Rytis Vyšniauskas: „Abu debiutuoja puikiai, bet pirmenybę teikčiau Grigoniui. Jis gali žaisti ir atakuojančio gynėjo, ir lengvo krašto pozicijose bei yra labai geras snaiperis. Savo ruožtu Ulanovas yra rezervas Jonui Mačiuliui ir Mindaugui Kuzminskui. Grigonio pasirodymai mane žavi ir aš norėčiau jį matyti Brazilijoje. Ulanovas du sezonus žaidė Eurolygoje, o Grigonis stipriausiame nacionaliniame čempionate Europoje, tad aukšto lygio krepšinio patirties jau turi abu.“

Jonas Miklovas: „Nedidelį pranašumą duočiau Ulanovui vien dėl to, kad jis yra kiek labiau nenuspėjamas puolime nei Grigonis. Abu yra labai solidūs žaidėjai gynyboje, abu nedaro nesąmonių puolime, tačiau Ulanovas gali pasiūlyti daugiau netradicinių sprendimų. Grigonio taiklumas iš toli kol kas yra pribloškiantis, tačiau šiemet rinktinėje bus tiek Artūras Milaknis, tiek Juškevičius, todėl snaiperių užtenka. O Ulanovas puolime gali ir sužaisti nugara, ir pradėti greitą ataką po atkovoto kamuolio, ir prasiveržti po krepšiu. Aišku, šie žaidėjai konkuruoja dėl dvyliktos vietos rinktinėje, todėl rimtesnio vaidmens šiemet dar neturėtų nė vienas, bet šiai dienai nedidelį pranašumą suteikčiau Ulanovui.“

Ar Renaldas Seibutis vis dar vertas vietos starto penkete?

Rytis Vyšniauskas: „Negaliu vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Sakykime, Juškevičius šiai dienai tikrai yra efektyvesnis žaidėjas puolime, tačiau Seibučio darbas gynyboje yra fantastiškas. Jis turi trenerio Kazlausko pasitikėjimą bei yra patyręs ir protingas žaidėjas. Prisiminkime praėjusį Europos čempionatą, kai pirmojo Seibučio tritaškio laukėme, berods, iki pusfinalio, tačiau treneris juo visada tikėjo. Galų gale, ne tiek svarbu, kas žaidžia starto penkete. Svarbiausia, kas žaidžia lemiamomis minutėmis. Tikrai ne man spręsti, ar Seibutis vertas vietos starto penkete. Yra daug trenerių, kurių filosofijoje Seibutis nebūtų pagrindinis pasirinkimas iš dabartinės selekcijos, tačiau neabejoju, kad Kazlausko pasitikėjimas gynėju nedingo. Tiesiog jo vaidmuo puolime turėtų būti mažesnis.“

Jonas Miklovas: „Reikia pripažinti, kad puolimas su Seibučiu aikštėje atrodė sunkesnis nei su Juškevičiumi ar Grigoniu. Seibutis niekada nebuvo snaiperis, tačiau tai kompensuodavo savo prasiveržimais ar metimais iš vidutinio nuotolio. Pastaraisiais metais nebeliko ir prasiveržimo, todėl Renaldui darosi vis sunkiau įveikti varžovą vienas prieš vieną. Tačiau šiuo metu Seibutis nėra svarbiausias rinktinės žaidėjas puolime ir šiai dienai aikštėje užtenka jo aukšto krepšinio supratimo, solidžios gynybos ir teisingų sprendimų. Taškus starto penkete rinks Jonas Valančiūnas, Jonas Mačiulis ar Mantas Kalnietis, todėl Seibutis prie jų vis dar yra tinkamas variantas.“

Kiek bus skaudus Donato Motiejūno nebuvimas rinktinėje?

Rytis Vyšniauskas: „Tai nėra kažkas tragiško, nes tam visi jau seniai buvo pasiruošę. Visų pirma, tai mes net nesame pamatę, kiek svarbus Donatas Motiejūnas gali būti rinktinei. 2013 ir 2014 metais jis buvo pagalbinis žaidėjas, rinkdavo po 5 taškus ir 2 atkovotus kamuolius bei pasižymėjo labai prastu tritaškių pataikymu. Rinktinė ir pernai žaidė be Motiejūno, ir šiemet treniruočių stovyklose dirba be jo, tad yra pripratusi ir pasiruošusi. Treneriai tikrai rastų, kaip panaudoti tokių unikalių sugebėjimų žaidėją, tačiau situacijos dramatizuoti nereikia. Domantas Sabonis yra dar labiau sustiprėjęs ir gali įnešti didesnį indėlį, Paulius Jankūnas žaidžia geriausią krepšinį savo karjeroje, o prieš nemažą dalį varžovų sunkiojo krašto pozicijoje galima panaudoti ir Kuzminską arba Mačiulį. Kiek svarbus rinktinei yra Motiejūnas, mes pamatysime tik ateityje, tad dabar jo netektį objektyviai įvertinti yra sudėtinga.“

Jonas Miklovas: „Be abejo, skaudus, tačiau nereikia pamiršti, kad Motiejūnas per paskutinius 18 mėnesių krepšinį žaidė labai ribotai ir nežinia, kokį mes jį būtume pamatę rinktinėje. Dabar spėlionės baigtos ir rinktinė žais tokia pačia priekine linija, kaip ir pernai. Didžiausia tokios priekinės linijos problema yra ta, kad niekas iš aukštaūgių negali stabiliai pataikyti iš toli, todėl greičiausiai ir vėl matysime ketvirtu numeriu žaidžiantį tiek Mindaugą Kuzminską, tiek Joną Mačiulį, kurie gali išplėsti aikštę ir atverti daugiau erdvės po krepšiu Valančiūnui ar tam pačiam Domantui Saboniui, jeigu treneris Kazlauskas nuspręs jį bandyti ir vidurio puolėjo pozicijoje.“

Koks būtų jūsų galutinis Lietuvos rinktinės dvyliktukas?

Rytis Vyšniauskas:

Įžaidėjai: Mantas Kalnietis, Adas Juškevičius.
Atakuojantys gynėjai: Renaldas Seibutis, Marius Grigonis, Artūras Milaknis.
Lengvieji kraštai: Jonas Mačiulis, Mindaugas Kuzminskas.
Sunkieji kraštai: Paulius Jankūnas, Domantas Sabonis.
Vidurio puolėjai: Jonas Valančiūnas, Robertas Javtokas, Antanas Kavaliauskas.

Jonas Miklovas: „Manau, kad dėl 10 vietų jau nereiktų ginčytis: Kalnietis, Seibutis, Milaknis, Mačiulis, Kuzminskas, Jankūnas, Sabonis, Valančiūnas, Javtokas, Kavaliauskas. Tada spėčiau, kad dėl paskutinių dviejų vietų Juškevičius nukonkuruos Kariniauską, o Ulanovas – Grigonį.“