Olimpinis čempionas, vienas pirmųjų europiečių NBA lygoje. Naudingiausias 1995-ųjų Europos čempionato žaidėjas, keturis kartus išrinktas populiariausiu Lietuvos sportininku. Tai keli štrichai Šarūno Marčiulionio biografijoje.

Veržlusis kairiarankis į darbus šalia krepšinio aikštelės pasinėrė dar nebaigęs profesionalo karjeros: beveik dešimtmetį vadovavo Lietuvos krepšinio lygai (LKL), įkūrė savo laiku pasiteisinusią Šiaurės Europos krepšinio lygą (NEBL).

Krepšinio akademijos įkūrėjas ir vadovas su „Vilniaus diena“ kalbėjosi apie Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšinio kultūrų skirtumus bei pasidalijo ateities krepšinio vizijomis.

- Ko pas Šarūną Marčiulionį daugiau – krepšininko, akademijos vadovo ar verslininko?, - paklausėme buvusio rinktinės įžaidėjo.

- Visko po truputį. Mane žavi galimybė prisidėti prie krepšinio kūrybos. Jis turi keistis, šiuo metu mūsų komandos žaidžia per daug nuspėjamai, norisi įvesti daug naujovių, padėti šalies krepšiniui augti ir tobulėti. Tai darau per darbą su jaunimu.

- Esate teigęs, kad Lietuva neišaugina individualiai stiprių žaidėjų, treneriai per daug dėmesio skiria taktikos gudrybėms. Kaip bandote spręsti šią problemą? Ką treniruočių procese darote kitaip?

- Naujos kokybės bandome siekti programiniu keliu. Į viską žvelgiu iš žaidėjo pozicijų. Esame parengę konkrečią programą, kurios pagrindinė ašis – žaidėjų kūrybingumo vystymas. Būtent jie turi krepšinį vesti į priekį, būti žaidimo kūrėjais ir svarbiausiais išpildytojais.

- Jūsų vadovaujamai akademijai praėję metai buvo itin sėkmingi – laimėjote 5 iš 7 Moksleivių krepšinio lygos (MKL) čempionatų. Kaip klostosi šis sezonas?

- Kol kas tikrai neblogai. Po 10 metų pertraukos triumfavome jaunių grupėje. Prie to labiausiai prisidėjo treneris Tomas Purlys. Finalo ketverto komandos buvo labai pajėgios. Pergalę iškovojome be sunkią traumą patyrusio Edvino Šeškaus, tai mums yra pakankamai nemažas pasiekimas.

- Kitas jaunas strategas Edvinas Justa per pastaruosius metus taip pat pasiekė skambių pergalių. Ar jis galėtų būti rimtu pretendentu į šešiolikmečių rinktinės trenerių štabą?

- Jis yra labai geras specialistas, sugebantis tinkamai išnaudoti stipriąsias žaidėjų puses. Edvinas turi didelę atsakomybę – ugdo 1998-ųjų ir 2001-ųjų kartą. Artimiausius metus jam būtų naudinga praleisti moksleivių rinktinių trenerio asistento pareigose. Žvelgiant ilgalaikės perspektyvos, jo ateitis tikrai šviesi.

- Kokia jūsų nuomonė apie šio sezono LKL formatą? Antanas Sireika mano, kad klubams reikėtų leisti registruoti žaidėjus iš sporto mokyklų, antroje sezono pusėje padalinti lentelę į du šešetus. Galbūt turite savo pasiūlymų?

- Gerokai nustebinę Prienų „Prienai“ ir sustiprėjęs Klaipėdos „Neptūnas“ į čempionatą įnešė tikrai malonios intrigos. Tai pirmenybes padarė patrauklias. Reikia pripažinti, kad šie metai varžybų formato prasme buvo eksperimentiniai. Savo variantų siūlyti nedrįsčiau. Vasarą vadovybė susės ir priims atitinkamus sprendimus.

- Lyga egzistuoja jau dvidešimtmetį. Kokią ją norėtumėte matyti dar po tiek pat metų?

- Visų pirma, reikia dar tiek nugyventi (juokiasi, - red.). Jeigu rimtai, piešti ilgalaikes vizijas yra būtina. Turime tikrai gerą bazę. Pagrindiniu iššūkiu laikyčiau rėmėjų iš užsienio pritraukimą. Šiuo metu valgome savo resursus, kurie nėra begaliniai. Pagal FIBA reitingą užimame 6 vietą pasaulyje. Tai reikia išnaudoti protingai, pasitelkti savo išskirtinumą.

- Kokie pagrindiniai skirtumai tarp JAV ir Lietuvos krepšinio kultūrų? Galbūt amerikiečiai į viską žiūri nuolaidžiau ir nėra tokie suirzę?

- Be abejo. Dėl pakantumo ir pykčio abejonių nėra. Mums trūksta tolerancijos. Galbūt tai įtakoja mūsų politinis klimatas, vis dar esame savotiškame tranzite tarp dviejų sankirtų. Ko galime pasimokyti iš amerikiečių? Kartais juos pamoko mūsų jaunimo ir vyrų rinktinės (šypsosi – red.). Kalbant rimčiau, tai yra skirtingos rinkos, kitoks fundamentas ir kitoniška struktūra, pradedant sporto mokyklomis ir baigiant profesionalų komandomis.

- Kaip aštuoni sezonai praleisti NBA lygoje pakeitė jūsų kaip krepšininko ir žmogaus požiūrį?

- Požiūris keičiasi visada. Ten išmokau daug. Kitas dalykas yra ją įdiegti savoj terpėj. Iš dalies tai pavyko. Kai ėjau LKL direktoriaus pareigas, pavyko centralizuoti lygos teisės sistemą, pasirašyti naudingas sutartis su televizijomis. Tai buvo 4-5 kertiniai dalykai, kurie sėkmingai funkcionuoja iš šiandien.

Kita vertus, Amerikoje NBA klubų įtaka lygos valdyme yra žymiai menkesnė. Lietuvoje yra 2 dominuojantys klubai, kurie spaudžia LKL vadovus priimti tam tikrus sprendimus. Nesakau, gerai tai ar blogai, tiesiog konstatuoju faktus.

- Atrodo, turite viską, apie ką daugelis tik svajoja - akademija ir sporto baras dirba sėkmingai, esate įtakingas krepšinio pasaulio žmogus. Turite konkrečių tikslų ar idėjų ateičiai?

- Tai priklauso nuo aplinkybių ir esamų galimybių. Šiame laikotarpyje labiausiai džiaugiuosi tuo, kad užsiimu mėgstama veikla. Jeigu mano mintys kažkam pasirodys įdomios – aš visuomet pasiruošęs padėti. Kaip bebūtų, šiuo metu turiu tinkamą nišą realizuoti save.

- Ar yra bent minimali tikimybė, kad kitą sezoną galime išvysti jūsų sugrįžimą į LKL vadovybę?

- Ne. Galiu užtikrinti - tokia galimybė tikrai neegzistuoja.

Š. Marčiulionio krepšininko karjera

1982-1989 m. Vilniaus „Statyba“

1989-1994 m. San Francisko „Golden State Warriors“

1994-1995 m. Sietlo „Supersonics“

1995-1996 m. Sakramento „Kings“

1996-1997 m. Denverio „Nuggets“

Su SSRS rinktine 1988 m. tapo olimpiniu čempionu.

1992 ir 1996-aisiais kartu Lietuvos rinktine iškovojo olimpinę bronzą, 1995-aisiais tapo Europos vicečempionu.