Jau nuo sezono starto savo šansų sulaukdavęs lietuvis vis daugiau gauna pasitikėjimo iš trenerio Duško Ivanovičiaus ir gruodį per penkerias sužaistas rungtynes vidutiniškai aikštėje praleidžia po 21 minutę ir per jas renka po 3,6 taško ir 6,8 naudingumo balo.

Viso sezono statistika galingai sudėto dvimetrinio atleto šiek tiek kuklesnė – 1,8 taško ir 4,3 naudingumo balo per 12 minučių Eurolygoje bei 3,1 taško bei 5,1 naudingumo balo per 13 minučių Ispanijoje. Vis dėlto pagrindinės T. Sedekerskio užduotys Baskijoje nėra susijusios su puolimu.

6 pergales per 12 rungtynių Eurolygoje iškovojusi „Baskonia“ savo krepšinį grindžia geru žaidimu savoje aikštės pusėje ir demonstruoja antrą geriausią gynybos reitingą, o būtent 22-ejų krepšininkui Ivanovičius dažnai patiki prižiūrėti varžovų perimetro lyderius.

„Po tiek metų, praleistų ant suolo, man bet koks vaidmuo – gynyboje, puolime ar kažkur kitur – yra labai svarbus, jį labai vertinu ir stengiuosi atlikti 100 procentu, – tinklalapiui basketnews.lt sakė T. Sedekerskis. – Manau, jog treneriui per treniruotes pavyko įrodyti, jog galiu dengtis tiek prieš žemus, tiek prieš didelius oponentus, mano atletiškumas tai leidžia, todėl komanda gali keistis gynyboje su visais. Realiai, galiu dengtis nuo 1 iki 5 pozicijos.“

Tinklalapio basketnews.lt pokalbis su T. Sedekerskiu – apie vaidmenį komandoje, augantį pasitikėjimą, džiaugsmą dėl Roko Giedraičio ir būsimą varžovą Kauno „Žalgirį“.

– Pirmiausia, Tadai, kokios nuotaikos sugrįžus į Lietuvą ir ar pavyks gyvai bent keliais žodžiais persimesti su artimaisiais? – basketnews.lt paklausė Sedekerskio.

– Geros nuotaikos visada sugrįžti į Lietuvą, bet artimųjų nekviečiau į Kauną ir patys jie didelio noro nerodė, nes saugau tiek komandos narius, tiek šeimą. Manau, kad dabar apskritai nėra pats geriausias laikas kažkur keliauti.

– Apie tas keliones ir visą sezoną šiuo neįprastu laikotarpiu. Kiek yra keistos tokios sąlygos žaidėjams ir kaip pavyksta su tuo tvarkytis?

– Iš tikrųjų, nieko nebėra labai keisto, jau įpratome. Tikriausiai labiausiai keista yra tai, jog žaidžiame be žiūrovų. Žinoma, dabar daugiau visų saugumo priemonių turi būti laikomasi. Vis dėlto į visas keliones dabar vykstame privačiais skrydžiais, tai didžiausias minusas yra tuščios arenos.

– Kalbant apie jūsų sezoną individualiai, bendraujant vasarą sakėte, jog esate 100 procentų pasiruošęs Eurolygai. Šiemet tapote „Baskonia“ rotacijos žaidėju. Kiek jus patį tenkina dabartinis vaidmuo komandoje?

– Paskutiniu mėnesiu esu labai patenkintas, negaliu skųstis. Manau, jog čia yra ir mano darbo vaisius – esu Vitorijoje nuo 15 metų, gerai pažįstu sistemą, atiduodu save treniruotėse maksimaliai ir tai pradeda atsipirkti. Dar tik pradžia, nereikia užmigti ant laurų – keliose rungtynėse gavau minučių, bet gali atsitikti taip, jog kitame mače jau nebežaisiu. Kiekvieną dieną viską reikia įrodinėti iš naujo.

– „Baskonia“ yra tarp geriausiai besiginančių Eurolygos komandų, o Ivanovičius jums dažnai patiki prižiūrėti varžovų lyderius. Kiek jums patinka toks vaidmuo komandoje?

– Po tiek metų, praleistų ant suolo, man bet koks vaidmuo – gynyboje, puolime ar kažkur kitur – yra labai svarbus, jį labai vertinu ir stengiuosi atlikti 100 procentu. Manau, jog treneriui per treniruotes pavyko įrodyti, jog galiu dengtis tiek prieš žemus, tiek prieš didelius oponentus, mano atletiškumas tai leidžia, todėl tai leidžia komandai keistis gynyboje su visais. Realiai, galiu dengtis nuo 1 iki 5 pozicijos.

– Pats krepšį atakuojate retai (Eurolygoje vid. po 1,5 met.). Ar toks yra trenerio nurodymas?

– Taip, atakuoju nedaug. Mūsų žaidimas daugiausia yra statomas ant mažų žaidėjų ir pikenrolų, todėl tų metimų ir negaunu, bet skubinti įvykių dėl to puolime nereikia, galbūt dar ir trūksta pasitikėjimo. Manau, jog su žaidimo laiku tas pasitikėjimas ateis, nes galima sakyti, kad beveik trejus metus prasėdėjau ant suolo. Iškart nebus taip, jog pradėsiu lipti į medį ir švaistyti metimus. Taip, tiesa, jog kartais turiu būti agresyvesnis puolime, bet aš tai pats puikiai žinau. Tikiuosi, kad po truputį pavyks atsiskleisti ir parodyti, ką aš galiu.

Ir aš žinau, kad galiu. Daug dirbu individualiai, Vitorijoje labai akcentuojamas jaunų žaidėjų tobulinimas ir mano puolimo arsenalas yra daug didesnis nei kartais pavyksta parodyti.

– Šio sezono Eurolygoje jau prabėgo pustrečio mėnesio. Kokių pagrindinių pamokų išmokote per šį laiką?

– Galvoju, kad pirmiausia man reikia žaidybinės patirties. Mano fiziškumas, kūnas leidžia grumtis su bet kuriuo varžovu ir tik kartais pritrūksta agresyvumo puolime. Man 22-eji, po truputį atsiranda daugiau pasitikėjimo ir belieka tik gerinti žaidimo elementus puolime.

– Sezoną komanda pradėjo sunkiai, bet vėliau sekė 4 pergalės ir tik praėjusiame ture nusileista Tel Avivo „Maccabi“. Kas lėmė pagerėjusį žaidimą?

– Su Ivanovičiumi labai daug dirbame per treniruotes, manau, tikrai daugiau nei kai kurios kitos Eurolygos komandos. Mūsų sezonas yra banguotas – galime išvykoje 20 taškų laimėti prieš Stambulo „Anadolu Efes“, bet taip pat ir pralaimėti namuose prieš Vilerbano ASVEL. Manau, kad prie to bangavimo prisideda ir tai, jog esame viena iš jauniausių Eurolygos komandų. Tikiuosi, jog mūsų žaidimo kreivė tik kils.

– Iš šono žvelgiant į sudėtį, „Baskonia“ turi daug į puolimą orientuotų krepšininkų, bet demonstruoja labai kietą gynybą. Ar tai ir bus pagrindinė komandos stiprybė šį sezoną?

– Manau, kad taip. Per treniruotes treneris labiausiai akcentuoja gynybą, ypač intensyvumą ir agresyvumą. Vis dėlto mūsų jaunatviškumas leidžia treneriams išsireikalauti, visi noriai dirba.

– Išvykus Tornikei Šengelijai, vasarą pusiau juokais, pusiau rimtai sakėte, kad nauju lyderiu taps Rokas Giedraitis. Kaip jums pačiam iš šono atrodo Roko žaidimas ir rodomas potencialas?

– Gerai atrodo Rokas. Dar kartais, jei gautų daugiau kamuolių, su daugiau pasitikėjimo žaistų, manau, jog galėtų dar geriau rungtyniauti, nes savo lubų tikrai nepasiekė. Būna rungtynių, kai jį nepakankamai gerai išnaudojame, bet jo pradžia tikrai yra labai daug žadanti.

– Ar jums pačiam kažkiek palengvina gyvenimą Vitorijoje tai, jog komandoje yra dar vienas lietuvis?

– Labai malonu, kad Rokas irgi yra čia. Visada gali pasiguosti, pasikalbėti apie kitas temas ir tikrai džiaugiuosi dėl to.

– O kuris krepšininkas perėmė lyderio estafetę iš Šengelijos ne tik aikštėje, bet ir rūbinėje?

– Visi senbuviai po truputį – (Pierria) Henry, (Luca) Vildoza, (Achille) Polonara. Nėra tokio išreikšto lyderio, bet visi po truputį prisideda.

– Kokį įspūdį šį sezoną palieka „Žalgiris“?

– Galvoju, kad žalgiriečiai sezoną pradėjo idealiai, dabar turėjo duobelę, bet visos komandos jų turi. Sezonas ilgas ir vis tiek svarbiausia yra tai, kaip sezoną užbaigsi, nes tai, kas būna iki tol, greitai užsimiršta.

– Ką treneriai pirmiausiai akcentavo per „Žalgirio“ rungtynių vaizdo peržiūrą?

– Akcentuoja jų agresyvumą, jie irgi yra jauna komanda. Svarbiausia stabdyti jų metikus – (Marių) Grigonį, (Artūrą) Milaknį. Kauniečiai žaidžia labai laisvą ir paprastą krepšinį, su daug įsiveržimų į baudos aikštelę ir kamuolio numetimu ant perimetro. Bandysime tai sustabdyti.