Vienas žymiausių Lietuvos drabužių dizainerių ir teatro dailininkų Juozas Statkevičius intrigą kurti moka. Štai ir vėl jis pristatė naują couture kolekciją pavasaris/vasara 2015, kurios reklamos plakatuose matėme juodais musulmoniškais drabužiais apsirengusias moteris uždengtais veidais.

Garsiųjų batų išdavystė

Reklamos plakatai žadino smalsumą, kūrė intrigą ir vietoj pernai vyravusio japoniško motyvo šį kartą žadėjo arabų pasaulio tradicijas bei pasakas.
Kelionių į Maroką įkvėptas Juozas pateikė savo "Tūkstančio ir vienos nakties" versiją, dalyvaujant patiems įvairiausiems herojams – podiumu žengė arabų šeichai ir beduinai, stiuardesės ir padavėjos, aristokratės ir gangsteriai... Visus išvardyti tikrai nelengva.

Dizaineris šiais metais pateikė staigmeną, pristatydamas būtent šiai kolekcijai ilgamečio Prancūzijos mados namų "Yves Saint Laurent" papuošalų meistro Davido Daimo sukurtus papuošalus, bet ar įmanoma arabiška pasaka be lobių ir prabangios juvelyrikos?
Jei svarbu papuošalai, tai ne mažiau – batai. J.Statkevičius specialiai savo kolekcijai batus užsakė pas garsųjį Manolo Blahniką, kuris sukūrė daugiau nei 100 porų batų, taip, tų, kurie yra legenda ir geriausi merginų draugai, gal antri po deimantų.

Tiesa, šį kartą draugystė virto išdavyste. Nuolat girdėdavau pasakojimus, kad šio meistro batai sukonstruoti taip, kad net su aukštakulniais galėtum bėgte bėgti, lengvai ir komfortiškai. Ir štai! Net trys menekenės pargriuvo, bandydamos praeiti podiumu! Tačiau nebūtų tikros profesionalės – pargriuvusi mergina išdidžiai atsistojo, nusiavė batelius ir toliau drabužio demonstravimą tęsė basa.

Oazė ir paplūdimys

J.Statkevičius ne vienus metus kuria kostiumus spektakliams, ir ne pirmas šio dizainerio kolekcijos pristatymas rodo dirbant teatre įgytą patirtį, kurią jis meistriškai pritaiko sceninei nuotaikai, intrigai kurti ir žiūrovų dėmesiui išlaikyti.

Šį kartą pasaka prasidėjo nuo arabiško turgaus scenos. Baltais tradiciniais musulmonų drabužiais vilkintys vyrai atidengė gėlių fontano dekoraciją. Rūmų sodas su fontanu centre – toks prabangos supratimas dykumų ir deginančios saulės šalyse, kur vanduo ir yra didysis turtas. Žinoma, dar auksas ir kupranugariai, kurie irgi pasirodys, bet kiek vėliau.

Kolekcija startavo keliais įžanginiais modeliais, po kurių sekė menekenės, vilkinčios paplūdimio drabužius. Mielučiai raudoni baltais taškučiais ar dryžuoti maudymosi kostiumėliai Juozo derinami su panašių raštų ilgais chalatais ir tiurbanais, primindami garsiojo filmo "Casablanca" atmosferą.

Šią praėjusio aukso amžiaus natą tęsė ir podiumu žingsniuojantys jūreiviai šauniai atsmauktomis kepurėlėmis, vilkintys baltais megztiniais su braškėmis ar vyšniomis, klostuoti trumpi merginų sijonėliai derėjo prie tokių pat jaukių megztinukų. Braškių liemenėlė (siuvinėtų, žinoma, ne tikrų!), sportiniai šortukai, dirbtinės odos kuprinės – visa ta mokyklinio sportiškumo manifestacija buvo tokia vintažinė, naivi ir viliojanti, kad sunku atsilaikyti. Megztinukai, be abejo, – iš geidžiamiausiųjų sąrašo, juo labiau kad puikiai dera prie aukštakulnių, kuriuos avėjo juos demonstruojančios merginos.

Sportuoja ir arabai

Jūreivio-stiuardesės kepurėle, šauniai atsmaukta ant pakaušio, buvo pasipuošusi menekenė, vilkinti siaurą akinamai raudoną suknelę paplatintais pečiais (kaip 80-aisiais), puoštą kutais ir balta kieta marškinių apykakle užlenktais kampučiais. Vyrų svajonė – stiuardesė su M.Blahniko aukštakulniais! Stipru. Ir vėl primena senus filmus, kuriuose tokios moterys išteka už milijonierių.

Mūsų laikai atsiskleidžia priėjus arčiau – neoprenas ar jo pakaitalai, standus sintetinis audinys yra aiški nuoroda į šios dienos mados tendencijas. Tokio pat audinio ir ryškiai raudoni vyrų švarkeliai-striukės. Šauniai atsmauktos kepurėlės vis dar nepalieka scenos, suteikdamos netikėto erotiškumo. Jo taip pat įneša ir diržai dirželiai, kuriems ir šiais metais dizaineris lieka ištikimas, jie atlieka dekoro funkciją, vietomis primindami sekso drabužių motyvą, tačiau J.Statkevičius čia pat viską paverčia juokais, įduodamas modeliui į rankas odos pakaitalo sportinį ar juokingai nudyžtą paplūdimio krepšį. Šiuolaikinė mada be humoro neegzistuoja, o Juozas puikiai tai supranta, sugebėdamas pašmaikštauti labai laiku ir netikėtai.

Vis dar baltą ir raudoną spalvinę gamą tęsia ir žingsniuojančios podiumu padavėjų prijuostes susijuosusios merginos, pasipuošusios ryškiais geltonais tiurbanais su spalvotais kutais, vėl mažos kietos apykalės ir minkštos espadrilės. Vyriškas baltas kostiumas paįvairinamais juodais dirželiais ir Al Kaponės stiliaus batais, ach, vis tas Holivudas, kur seksas, aistros ir sėkmingi apiplėšimai... Čia Juozas pasiūlo dar daugiau pasakos – baltus kostiumus jau vilki arabai, galvas apsivynioję tiurbanais, įvairiaspalviai kutai keliauja ant diržų, tačiau štai ir vėl pokštas – rankose išnyra tas pats dirbtinės odos sportinis krepšys. Ir arabai kartais sportuoja...

Kokteiliai ir raktų pakabukai

Persmaukta per liemenį lyg iš 1940-ųjų atėjusi ilga raudonais ir baltais langeliais mirganti kliošo suknelė. Balta maža apykaklaitė ir jūreiviška kepuraitė. Padvelkė paplūdimiu, kokteiliais, flirtu ir tikrąja elegancija.

O kokteilius maišyti Juozas moka – arabiški tiurbanai, raudonais ir baltais langeliais marguojantys švarkai, minkštos espadrilės, pigūs nudyžti paplūdimio krepšiai, o kad nebūtų per mažai – dar ir kuprinės ant nugarų. J.Statkevičius aiškiai smaginasi, tyčia maišydamas tarp savęs nederanačius dalykus, meistriškai iš jų kurdamas harmoningą ir linksmą visumą.

Vasariški medvilnės audiniai pagardinami dirbtinės, kartais net blizgančios odos kuprinėmis. Taip moka ne tik Moschino! Baltos medvilnės prabanga, suknelės, vilkimos ant kelnių ir beprotiškos, todėl absoliučiai puikios rankinės su kutais-raktų pakabukais ir net raktais ant jų!

Romantiški 1940-ieji
Jei jūsų netraukia nekaltos jaunystės žavesys, taip prabangiai pateiktas J.Statkevičiaus, jis siūlo kitą variantą – žinoma, kostiumėlius, dvelkiančius neužmirštamais 1940-aisiais. Blyškios melsvos ar vienspalvių raštų, siauros vos patrumpintos kelnės su aiškiai išreikštu kantu ir švarkeliai plačiomis kimono rankovėmis, bitės liemuo, siauri žemiau kelių sijonai, bet viskas šviečia tuo pačiu neoprenu.

Čia man kilo rimta abejonė – ar taip siautėjusi pernai ši medžiaga dar atsilaikys ir 2015-aisiais, kurių kolekcijos pristatymą mes čia matėme? Ar meistras neseka jau nueinančio sezono tendencijomis? Vis dėlto nespėliosiu, o tik pažymėsiu, kad šios medžiagos – motociklininkų apsaugų imitacijos, atsidūrusios ant alkūnių ar tapusios pūstomis rankovėmis – tikras atradimas!

Ilgus siaurus cigaretės tipo sijonus ar plačias plevėsuojančias sukneles Juozas papildo plevėsuojančiomis beduinių ar arabiško moderų apdaro burkos modifikacijomis – vos melsvomis ilgomis skaromis-apsiaustais, o tos pačios spalvos sintetinio standaus audinio ilga vakarinė suknia sukelia tikrą ekstazę.

Čia turėčiau pridėti dar vieną komplimentą Juozui – jis tikrai puikiai jaučia spalvą, šios kolekcijos gama papildoma tamsiai  rudais peršviečiamais audiniais ir prislopinta geltona. Štai dar keletas Marakešo štrichų, kuriems, mano nuomone, ne visuomet puikiai dera išreklamuotieji Davido Daimo papuošalai, kartais likdami svetimkūniais itin organiškoje Juozo kolekcijoje, tačiau jie randa šiokį tokį atgarsį auksinių žvynų ilgoje iki žemės suknioje ir tolesnę estafetę perėmusiose jau tamsaus aukso geltonio prabangiose neopreno vakarinėse suknelėse.

Art deco ir beduinės

Ansambliai su tinkleliu uždengtais veidais, piratiškomis skarelėmis ant galvų ir beduinišku makiažu. Ilgos suknelės – mėlynos ir juodos, uždaros ir tik su petnešėlėmis, beveik minimalistinės, nuotaiką kuriant rankinėmis ir galvos aksesuarais. Žinoma, buvo ir ryškiaspalvių tinklinių pirkinių krepšių – hipsteriški dalykėliai Juozui ne svetimi, tačiau tokios pat beveik tinklinės ir labai peršviečiamos šilko suknelės man nesukėlė susižavėjimo. Gal kad aš ne vyras, bet tai, kad menekenės po jomis nieko nedėvėjo, nesujaudino.
Greičiau tai nebuvo patys elegantiškiausi J.Statkevičiaus ėjimai, bet skirti vyrams, skirtingai nuo dryžuoto rytietiško šilko. Prie iš jo pasiūtų modelių derėjo net batai, siekiantys virš kelių, kurie šiaip nedera beveik niekada ir prie nieko, tik paslaptingu būdu vis dar užsilikę ant podiumo, nors man atrodo, kad tai – tiesiog pigu ir vulgaru. Na, bet Juozas čia ir žaidžia derindamas pigiai vulgarius blizgučius, sintetiką ir netikrą odą su elegancija ar Rytų inspiracijomis.

Štai prie juodų odinių švarkų prijungiamas man pasirodęs pats puikiausias šios kolekcijos atradimas – sijonėliai iš įvairiaspalvių kutų! Publika sutiko su mano nuomone, juos palydėdama gausiais plojimais. Dar vienas aplodismentų audrą sukėlęs modelis – ilga siaura suknelė (neoprenas, vėl jis) ir art deco dvasia dvelkiantis galvos papuošalas su dviem vertikaliomis ilgiausiomis plunksnomis. Taip ir norisi atsidusti – o, praėję aukso amžiai!

Spalvos gurmanams

J.Statkevičius mėgaujasi žemų tonų spalvine gama – tamsi smaragdo žalia, ruda, oranžinė, tamsus purpuras ir ryški ciklamenų spalva, viskas puikiai dera. Spalvoti vyrų tiurbanai ir visai rytietiški ansambliai su ilgais aksominiais chalatais papildomi sidabro lazda, o moteriškų drabužių turkio ir smaragdo derinys kalba apie aristokratizmą.
Tiesa, teko matyti keistą dėsningumą – daugiausia tikintis iš finalinio modelio – vestuvinės suknelės Juozo kolekcijos pristatymuose keletą kartų teko nusivilti. Taip ir šį kartą – baltas plevėsuojantis lengvo šilko apdaras, buvęs kiek išplėsta  vyriškų marškinių iki žemės modifikacija šiek tiek nuvylė. Aukso papuošalas – taip pat.

Patį J.Statkevičių greičiausiai nuvylė kupranugaris. Taip taip, gyvas kupranugaris, vedamas podiumu! Išsigandęs ir pasibaidęs jis vos neapspardė žiūrovų. Na, bet viskas gerai, kas gerai baigiasi. Ypač, kai pats dizaineris yra taip pat profesionalus modelis. Šį kartą jo amžinai jaunos roko žvaigždės įvaizdis man buvo itin prie širdies, esu įsitikinusi, kad roko žvaigždės, kaip koks Bon Jovi, sensta nuostabiai, o skiauterė Juozui labai tinka. Tikrai labiau nei barzda. Tad gali sau žingsniuoti J.Statkevičius, lydimas juodai apsirengusių uždengtais veidais žmonų haremo, per arabišką pasaką nors trumpam privertęs užmiršti šio nesaugaus pasaulio grėsmes ir įtampas tarp įvairių kultūrų.
P.S. Dar vienas smagumas – Juozo "žmonos" žingsniavo apsiavusios juodais prastais batais, kaip tenka dažnai pastebėti arabiškuose kraštuose.