Lapkričio 5–8 dienomis Nidos meno kolonijoje įsikurs festivalio „IKRA mada“ komandos rengiama „IKRA mados stovykla“.

Po žaismingu pavadinimu slepiasi solidus turinys – patyrę įvairių sričių mados industrijos atstovai intensyviuose keturių dienų mokymuose dalysis žiniomis su norinčiais geriau permanyti mados teoriją ir praktiką. Ši stovykla atsirado siekiant užpildyti lietuviškame mados pasaulyje žiojinčias švietimo pasiūlos spragas.

Prieš ketverius metus gimęs „IKRA mada“ festivalis pernai iš vienadienio mados šou transformavosi į kelias dienas trunkančią mados šventę, kurioje didelis dėmesys skiriamas edukacijai – tiek mados kūrėjų, tiek vartotojų. Pernai edukacija buvo papildomas prieskonis, o šiemet – pagrindinis festivalio akcentas. Už į švietimą sutelktą „IKRA mados“ komandos dėmesį atsakinga festivalio kūrybos vadovė, mados kuratorė Asta Labžentytė, į mados šventės rengėjų gretas įsiliejusi praėjusiais metais.

Gilesnis požiūris

A.Labžentytė gimė ir mokėsi uostamiestyje. Mada ji susidomėjo dar vaikystėje ir kryptingai siekė gilinti žinias apie ją, tad iš Klaipėdos studijos nuvedė Į Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kostiumo dizaino katedrą. Jau pirmaisiais studijų metais Asta kartu su keliomis kurso draugėmis parengė rūbų kolekciją, kurią pristatė įvairiuose mados šou Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kolekcijos kurtos ir antrais, ir trečiais studijų metais. „Trečiame kurse buvo daug meno teorijos paskaitų, kuriose kalbėta apie meno istoriją, filosofiją, psichologiją ir antropologiją. Pamenu, tuomet susimąsčiau, kad apie madą Lietuvoje kalbama tik iš estetinių perspektyvų, analitiškai į ją nesikoncentruojama. O mano žvilgsnis į madą visada buvo gilus, mąsčiau, ką darau, kodėl darau ir kam to reikia“, –  sakė A.Labžentytė. Proga pasigilinti atsirado įstojus į UNESCO rengiamą kuratorystės, šiuolaikinio meno praktikos ir sklaidos programą. Tuo pačiu metu jauna moteris įsidarbino vienoje iš įtakingiausių mados ir dizaino parduotuvių Vilniuje „V2 concept store“, kurioje atsivėrė praktinė mados pasaulio pusė – pristatymai, pirkimai, pardavimai. Dar po metų atlikta praktika Berlyno mados agentūroje „Temporary showroom“ suteikė progą pasigilinti į tarptautinius mados procesus ir  užmegzti nemažai iki šiol naudingų pažinčių.

Grįžusi į Lietuvą A.Labžentytė tęsė studijas, dirbo mados industrijoje, ruošė baigiamojo darbo projektą ir pati dėstė mados vadybą VDA. 2014 m. ji  surengė konceptualią jaunųjų Lietuvos mados  dizainerių parodą Berlyno mados savaitės metu. Grįžusi į uostamiestį pailsėti  A.Labžentytė susitiko vieną iš parodos dalyvių, festivalio „IKRA mada“ sumanytoją Jurgą Sutkutę. Pakviesta „IKRA mados“ festivalio metu pristatyti Berlyno mados savaitėje eksponuotą parodą, mados kuratorė klaipėdiečiams parengė ką kita: „Supratau, kad Berlynui ruošta paroda tuomečiam festivaliui netiks, tad parengiau kiek kitokią, analitinę parodą ir seminarų ciklą, pavadintą „Mados sistema“. Festivalio metu sulauktas dėmesys ir teigiami atsiliepimai paskatino tolesniems darbams.

Atvira erdvė naujovėms

„Į Klaipėdą atvažiavau pailsėti, bet radau nišą, kuri man įdomi, tad likau, – dėl ko sostinę iškeitė į uostamiestį, pasakojo A.Labžentytė. – Žavi tai, kad čia radau neužpildytą erdvę ir poreikį. Tai – svarbu. Dideliuose miestuose – kultūrinė pasiūla labai didelė, tad kiekvienu projektu ar renginiu konkuruoji su daugybe panašaus žanro ar kitokių renginių. Man, kaip jaunai kuratorei, gera tai, kad Klaipėdoje galiu pasibandyti įvairias taktikas, kaip, ką, ir kokiu būdu kurti. Aš čia mokausi, taip pat sulaukiu grįžtamojo ryšio, kad tai, ką darau – reikalinga aplinkiniams. Geras jausmas, kad esi vertinama ir kartu pati tobulėji. „IKRA mada“ yra tai, dėl ko esu čia. Štai akademija kviečia dėstyti Vilniuje, tad planuoju pusmetį dirbti ten, o paskui vėl grįžti į Klaipėdą rengti „IKRA mados“, – pajūrio trauką įvardijo festivalio kūrybos vadovė.

Anot jos, kartu su festivaliu auga ir jo kūrėjų ambicijos. Norima Klaipėdoje suformuoti tvirtą mados bendruomenę, sukurti platformą, kurioje galėtų prisistatyti jauni Lietuvos ir užsienio mados kūrėjai. A.Labžentytė edukaciją įvardijo kaip festivalio esminį bruožą: „Tai mūsų išskirtinumas. Šviečiame publiką, šviečiame pačius kūrėjus. Mūsų programoje nuolat yra kažkokių naujovių, pavyzdžiui, kad ir mados filmų konkursas. Mados filmai pasaulyje jau seniai yra didelis dalykas, o Lietuvoje apie juos žinoma nedaug. Trumpiau tariant, nešame vėliavą su užrašu, kad mada yra kultūros dalis“.

Nidos meno kolonijoje vyksianti tarptautinė „IKRA mados stovykla“ taip pat yra pirmas toks reiškinys Lietuvoje. Sumanymas gimė iš A.Labžentytę seniai viliojusios idėjos surengti mados konferenciją. „Mada man įdomi teoriniu aspektu, o mados teoretikai Lietuvos švietimo įstaigose nėra ruošiami, tad norisi sukurti platformą, kurioje gimtų diskusijos, kvestionuojančios ir analizuojančios mados industriją. Pati buvau su „jaunos dizainerės batais“, pažįstu daug madą kuriančių žmonių ir žinau, ko visiems trūksta. Norisi tą spragą kiek įmanoma užpildyti“, – aiškino ji.

Būtiniausios žinios kūrėjams

„IKRA mados stovykloje“ žiniomis dalysis įvairių mados sričių profesionalai iš Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos. Stovyklos rengėja nedvejodama vardijo, kokios tos taip trūkstamos žinios, kurių bus galima pasisemti dalyvaujant mokymuose Nidoje: „Mados ženklo vystymas yra pamatinis dalykas, bet kaip tai daryti profesionaliai, išmanoma menkai ir mokomasi daugiau tik per bandymus, kuriuos lydi klaidos ir jų pasekmės. Studijų metu dizaineriai išmoksta kurti, tačiau ką su produktu daryti toliau, kaip jį vystyti ir parduoti, tokios informacijos studijuojant suteikiama itin mažai arba visai nėra“. Anot jos, svarbu diskutuoti net ir apie tai, kas jau yra mados ženklai, kada jais esama, o kada dar toli iki jų. „Pastaruoju metu Lietuvoje atsirado nemažai naujų mados ženklų, tačiau stebint juos profesionaliai, lengva įvardyti universalias klaidas. Žmonės iš polinkio kurti amatininkišką veiklą dažnai transformuoja į mados ženklą arba, dar blogiau, kažką nukopijuoja, pakeičia etiketę ir vadina tai autoriniu darbu. Pačią kūrybą visada vertinu teigiamai, bet naujos pridėtinės vertės nesukuriantys, neapgalvoti mados ženklai iškraipo rinką, erzina ir galiausiai per kelerius metus žlunga dėl idėjinių ar finansinių resursų stokos. Mados ženklui reikia bent penkerių metų pasitikrinti, ar jis turi perspektyvą stabiliai egzistuoti. O norint net tuos penkerius metus išgyventi reikia žinių, kurios tą egzistenciją stabilizuotų, duotų impulsą vystytis toliau“, – tvirtino A.Labžentytė. Kitas svarbus dalykas, ko trūksta – praktinės žinios. Anot jos, „nepakanka sumanyti, kad gaminsi, pavyzdžiui, vaikiškus rūbus – reikia išsikelti ne vieną klausimą: kuo tie rūbai skirsis nuo kitų, kuo jie bus geresni, ir kodėl klientas turėtų rinktis juos; kokia bus tavo ženklo rinka, komunikacija, stilistika, koks kainų balansas“, – vardijo mados stovyklos sumanytoja. „IKRA mados stovykloje“ mokymai rengiami ne tik kaip lektorių monologų klausymas, o kaip aktyvi diskusijų erdvė. Numatytas konsultacijų laikas klausimų turintiems mados kūrėjams, vyks kontaktų vakarai ir diskusijos.

Skirta kiekvienam

Mados stovykla rengiama norintiems įsitvirtinti mados industrijoje, bet A.Labžentytė primena, kad pats „IKRA mados“ festivalis švietėjišką žinią skelbia dviem kryptimis: viena – mados kūrėjams, o kita – mados vartotojams. „Palyginti su didžiaisiais miestais – Londonu, Paryžiumi, Berlynu ar Kopenhaga – madingumo koeficientas Klaipėdoje mažesnis, žmonės nedrįsta savęs išreikšti, – pastebėjimais apie klaipėdiečius dalijosi festivalio kūrybos vadovė. – Žmonės stilingi, bet aplinka nėra labai tolerantiška, tad rengiamasi atsargiai. Gal svarbu ir tai, kad šiame mieste žmonių koncentracija nėra didelė, visi jaučiasi stebimi.“ Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad mada nėra kažkas, kas priklauso tik elitiniam visuomenės sluoksniui: „Mes visi esame mados vartotojai, juk niekas nevaikšto nuogas. O tai, kaip pasirenkame, ką dėvėti, tiesiogiai nusako ne tik išorinius, bet ir vidinius dalykus – estetinį supratimą, išsilavinimą, socialinį ir visuomeninį sluoksnį, finansinę padėtį“.

Mados industrija yra daugiapakopė, aukščiausias jos lygmuo, aukštoji mada, „haute couture“, kurios kūriniai kainuoja šimtus tūkstančių eurų, kiek žemiau „prêt-à-porter“ – dizainerių kolekcijos pasiturintiems žmonėms, mažiau žinomų dizainerių kūriniai – prieinami platesniam vartotojų ratui, o greitoji mada aprėpia naujausias tendencijas už visiems prieinamą kainą. Net dėvėtų rūbų parduotuvės yra mados industrijos dalis. „Galima pamatyti daug stilingų, bet neišlaidaujančių žmonių – tereikia turėti mados pajautą. Tarp kitko, dabar net ir prestižinių mados tinklaraščių autoriai, mados tendencijų formuotojai transliuoja žinutę, kad nuo galvos iki kojų rengtis brangių mados ženklų kūriniais – prastas skonis. Ansambliai drąsiai komponuojami pasitelkiant tiek garsių ženklų, tiek greitos mados ar padėvėtus, perdirbtus tiekėjų gaminius. Taip tarsi teigiama, kad neseki aklai mados ženklų, turi unikalų stilių ir supratimą apie tai, kas esi“, – madą, tik kaip turtingųjų sluoksnių privilegiją paneigė A.Labžentytė.