Geras gyvenimo aprašymas ir darbo patirtis dar negarantuoja, kad gausite darbą. Personalo atranka užsiimančių įmonių vadovai tvirtina, kad didelę įtaką daro ir tai, kaip žmogus atrodo per pokalbį, o išvaizda darbe gali lemti jo karjerą.

Svarbu ne tik vadovams

"Indigroup", atliekančios personalo atranką, vadovas Karolis Blaževičius teigė, kad gerai pasirinkta apranga per pokalbį dėl darbo gali turėti mažesnę įtaką nei pasirinkta prastai. Tai reiškia, kad į gerai pasirinktą aprangą kreipiamas mažesnis dėmesys. Bet jei žmogus apsirengia netvarkingai, pasirenka netinkamą stilių, daroma išvada, kad jis taip atrodys ir elgsis darbe. Tai ypač taikoma į aukštas pareigas pretenduojantiems kandidatams.

"Jeigu tai koks nors, pavyzdžiui, ne vadovas, o technologas, dėmesio kreipiama mažiau. Bet pavyzdys yra paprastas: mes turim du vienodus žmones. Vienas apsirengęs gražiai, su oficialia apranga, pasikvepinęs, prieš pokalbį neparūkęs. Jis padarys geresnį įspūdį negu lygiai toks pat, bet priešingai atrodantis žmogus", – tikino K.Blaževičius.

Aprangos kriterijai dažnai taikomi ne tik bandant gauti vadovo poziciją. Nors iš vadovo tikimasi oficialumo, kartais netgi paprastumo, iš žmogaus, kandidatuojančio į kūrybingumo reikalaujančias pareigas, dažnai gali būti kaip tik laukiama per drabužius išreikšto individualumo.

Nereikia persistengti

Kad apranga – labai svarbus aspektas, pritaria ir kitos personalo atrankos įmonės, "Talent Lab", vadovė Laura Gylienė. Ji priminė seną patarlę, kad sutinkama pagal drabužį, o išlydima pagal protą. Taip pat pridėjo, jog, remiantis tyrimais, daugiau kaip pusę įtakos sprendimui turi žmogaus manieros, kūno kalba, išvaizda, intonacija ir kiti aspektai. Kai kuriais atvejais tai, kas pasakyta, gali turėti mažiau negu 10 proc. įtakos galutiniam sprendimui.

"Visada vadovaukitės taisykle atrodyti vienu laipteliu aukščiau, nei šiuo metu esate. Ši taisyklė galioja tiek ieškantis darbo, tiek dirbant įmonės viduje", – patarė L.Gylienė.

Ji taip pat sutiko, kad jei žmogus kandidatuoja į poziciją, susijusią su kūrybą, jis gali ateiti apsirengęs ryškiau, įmantriau. Jei planuojama pretenduoti į poziciją, kai dirbama biure, reiktų pasirinkti dalykiniams susitikimams tinkamus drabužius.

"Nereikia persistengti, nes nežinote, kokie žmonės jus vertins. Svarbiausia tvarkingi, švarūs, estetiški drabužiai. Moterims užtenka apsirengti kostiumėliu, dalykiška suknele, marškinukais su sijonu ar kelnėmis. Vyrams interpretacijos aprangai lieka mažiau. Jiems tinka marškiniai, kelnės ar kostiumas. Labai svarbu – švarūs plaukai, nagai bei kūno kvapas. Čia taip pat nereikia persistengti – svarbiausia, kad būtų švaru bei tvarkinga", – aiškino pašnekovė.

Nepersistengti patarė ir K.Blaževičius. Jo teigimu, pasirinkti laisvesnio stiliaus, ne tokius formalius, drabužius galima tada, kai einama į antrą ar trečią pokalbį dėl darbo. Tačiau čia taip pat yra tam tikros sąlygos. Rinktis laisvesnę aprangą patartina tik tuo atveju, jei pats asmuo, su kuriuo kalbamasi dėl darbo, yra apsirengęs laisvesniais drabužiais arba jis pats pasiūlo, kad kandidatas kitam pokalbiui gali pasirodyti ne su kostiumu.

"Drabužiai gali būti esminė klaida. Ir netgi labai gerai pasirodžius pokalbyje, apsirengus kažkaip keistokai, mažų mažiausiai kils abejonė. Jeigu buvo kokių nors abejonių, jos sustiprinamos", – sakė K.Blaževičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad įtakos galutiniam sprendimui gali turėti ne tik apranga, bet ir tokios smulkmenos kaip vėlavimas į pokalbį, netinkamos manieros, atsisakymas, kai siūloma ko nors atsigerti, spoksojimas pro langą, vykstant pokalbiui.

Karjeros galimybės

Abu pašnekovai tikino, kad tinkamai apsirengęs kandidatas dažnai turi daugiau galimybių gauti norimą darbą. Taip pat tinkamai darbe besirengiantis žmogus gali lengviau kilti karjeros laiptais.

"Tvarkingai apsirengę kandidatai dažnai labiau pasitiki savimi, nereikia papildomai rūpintis, ar tinkamai atrodo atrankos metu, nukrenta nereikalingas streso veiksnys", – teigė L.Gylienė.
K.Blaževičiaus nuomone, dažnas vadovas nežiūri, kaip darbuotojai yra apsirengę kiekvieną dieną. Bet iškilus klausimui, kas galėtų užimti aukštesnį postą, į tai atsižvelgiama.

"Tai pasąmonėje tikrai veikia. Mes, siūlydami kandidatus, pabrėžiame, jei turime kokių nors abejonių dėl aprangos, jei matėme, kad kandidato kultūra nelabai atitinka įmonės kultūrą. Mes apie tai kalbame. Kai kurie užsakovai klausia, kaip kandidatas atėjo apsirengęs, kaip bendravo, kokios manieros", – apie savo veiklos niuansus pasakojo K.Blaževičius.

Jo teigimu, įmonės, ypač turinčios tarptautinių ryšių, yra labiau linkusius įdarbinti ar paaukštinti tuos žmones, kurie patys žino, kaip turi atrodyti ir elgtis, o ne tuos, kuriuos visko dar reikia išmokyti. Darbuotojų aprangos kodeksus, kuriuos dažnai taiko užsienio įmonės, pašnekovas vertina neigiamai.

"Nereikia tų taisyklių. Reikia, kad įmonėje būtų tokia kultūra, jog vadovas pats natūraliai rodytų pavyzdį ir žmonės suprastų, kaip reikia rengtis", – įsitikinęs K.Blaževičius.

Jo nuomone, vadovas – tai įmonės pavyzdys, o kodeksai reikalingi nebent labai didelėse įmonėse, kur dažnas darbuotojas vadovo net nėra matęs. Tačiau ir tokiu atveju pavyzdį turėtų rodyti kiekvieno atskiro padalinio vadovas.

Nulemia įmonės rezultatus

Alvyda Jasilionytė, įvaizdžio konsultantė-trenerė, verslo etikos lektorė, tikino, kad tinkama apranga bet kurioje įmonėje padeda geriau atlikti darbą, o netinkamai pasirinkta gali netgi blaškyti. Todėl kai kurioms įmonėms praverčia aprangos kodeksas.

A.Jasilionytė Lietuvos verslininkų stilių vertina kaip gerėjantį, bet iš karto akcentavo, kad pastaruoju metu verslininkai turi daugiau galimybių: didesnis kokybiškų drabužių pasirinkimas parduotuvėse, drabužius galima pasisiūdinti.

"Nenorėčiau išskirti vieno ar vienos. Tikrai daug verslininkų ir verslininkių, kurie gerbia savo kolegas, investuotojus, verslo partnerius ir rengiasi deramai, pagal situaciją, laiką, vietą, susitikimo svarbumą, dirbamą darbą", – paprašyta išskirti stilingiausią Lietuvos verslo atstovą sakė A.Jasilionytė.

Pašnekovės manymu, kai kuriose įmonėse esančios uniformos darbuotojams kelia mažiau rūpesčių, nes jiems nereikia galvoti, kuo apsirengti. Tačiau įmonių, neturinčių darbo kodekso ar specialių darbui skirtų uniformų, darbuotojai patys turėtų pagalvoti, kaip tinkamai atrodyti. Dažnas neskiria aprangos, skirtos laisvalaikiui, ir tos, kuri tinka darbui.

"Darbo aplinkai skirta apranga fokusuota labiau į patogumą, eleganciją, kūrybingumą, kai kuriose profesijose – į konservatyvumą. Tačiau turėtume išmokti skirti laisvalaikio ar sportui skirtą drabužių stilių nuo darbui skirtos modernios elegancijos ar griežtos tradicinės darbo aprangos", – patarė A.Jasilionytė. Stilistė įsitikinusi, kad jei darbuotojai nelabai skiria aprangos stilius, jiems derėtų parengti tinkamos išvaizdos rekomendacijas, kurios atspindi organizacijos kultūrą ir vertybes.

Dėl šios priežasties užsienyje taikomą praktiką sudaryti darbo aprangos kodeksą pašnekovė vertina teigiamai. Jos įsitikinimu, tai drausmina darbuotojus, kuria bendrą organizacinę darbo kultūrą, nukreipia dėmesį į darbą ir reikalus, o ne į madų demonstravimą ar gundymą. "Išvengiama daug nereikalingų minčių. Tam yra kitos socialinės aplinkos", – šmaikščiai atkreipė dėmesį A.Jasilionytė.

Tinkamai rinkdamasi aprangą, įvaizdžio konsultantės nuomone, įmonė gali sulaukti netgi didesnės sėkmės: dėmesys kreipiamas tik į svarbius įmonei reikalus, darbuotojai ją tinkamai reprezentuoja dalykiniuose susitikimuose, duodami interviu, susitikdami su klientais, partneriais, investuotojais.

Svarbu ir tai, kad nederėtų žmogaus iš karto vertinti neigiamai, jei pokalbyje dėl darbo jis pasirodė apsirengęs prasčiau ar ne taip tvarkingai, nes gali būti daug priežasčių, kodėl jis ar ji apsirengė vienaip ar kitaip. "Tačiau bendras pirmas įspūdis, tvarkingumas, prisižiūrėjimas, drabužių suderinimas daug ką pasako apie asmenybę", – apibendrino A.Jasilionytė.