Berlyno mados savaitė „Berlin Fashion Week“ į Vokietijos sostinę sutraukė ne tik žymius madų dizainerius bei modelius, bet ir mados bei technikos pionierius. Jiems skirtoje konferencijoje „Fashiontech“ buvo žvelgiama į mados ateitį, o ji, pasirodo, neatsiejama nuo moderniausios technikos, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Vokietijos verslo naujienas.

Štai olandų dizainerė Pauline van Dongen pristatė saulės baterijomis padengtus marškinėlius, kurie gali įkrauti išmanųjį telefoną. Berlyno startuolė Lisa Lang, įkūrusi įmonę „ElectroCouture“ („Elektroninė mada“), į drabužius integruoja šviesos elementus, diodus, tarkim, tamsoje bėgiojantiems sportininkams ar naktinių klubų lankytojams.

Konferencijos hitai yra ir 3D spausdintuvas, galintis spausdinti ypatingas medžiagas, bei lazeris, preciziškai pagal iškarpas pjaustantis šilką ar odą. Jauni dizaino pionieriai konferencijoje susitinka ir su mokslininkais bei technikais, nes, norint jų inovatyvius drabužius pradėti pardavinėti masiškai, dar reikia išspręsti kelias problemas, tarkim, kaip juos skalbti.

Dėl duomenų nutekėjimo keičiamos kreditinės kortelės

Net trys Vokietijos bankai patvirtino, jog dėl duomenų nutekėjimo keičia klientų kreditines korteles. Kalbama apie mažiausiai 90 tūkst. „Visa“ bei „Mastercard“ kortelių. Vienas didžiausių šalies bankų „Comerzbank“ pranešė pakeitęs apie 15 tūkst. kortelių, jo antrinė įmonė interneto bankas „Comdirect“ atsaukė apie 20 tūkst., o „Postbank“ – net 55 tūkst. kortelių.

Visi trys bankai teigia, kad korteles keičia imdamiesi prevencinių saugumo priemonių. Iki sausio pabaigos turėtų būti pakeistos visos įtartinos kortelės.

Gali būti, kad ir daugiau bankų susidurs su šia problema, nes finansų ekspertai teigia, jog klientų duomenų nutekėjimas vyko finansinių paslaugų teikėjo įmonėje „Worldline“. Pati Prancūzijoje registruota įmonė kol kas šio fakto nekomentuoja.

Įmonė „Visa“ paskubėjo patikinti, kad iš jų firmos nebuvo pavogti jokie klientų duomenys, tačiau patarė visiems „Visa“ kortelių turėtojams sekti savo sąskaitas ir, pastebėjus įtartinus pervedimus, tuoj pat apie juos pranešti savo bankui.

„Deutsche Bank“ išgyvena prasčiausius per savo istoriją metus

Dėl vangios investicinės bankininkystės bei užsitęsusių teisinių ginčų didžiausias Vokietijos bankas „Deutsche Bank“ praėjusiais metais patyrė rekordinių nuostolių. Prieš atskaitant mokesčius „Deutsche Bank“ 2015 m. neteko daugiau nei 6,5 mlrd. eurų. Tai prasčiausi metai bankui, kuris net per ekonomikos krizę 2008 m. neteko „tik“ beveik 4 mlrd. eurų, o 2014 m. netgi galėjo pasigirti didesniu nei 1,5 mlrd. eurų pelnu.

Jau pusmetį „Deutsche Bank“ vadovaujantis Johnas Cryanas ėmėsi iš pagrindų keisti banko struktūrą ir iš anksto perspėjo apie su pokyčiais susijusius nuostolius bei griežtą ekonominį planą. Šiemet „Deutsche Bank“ ketina parduoti 14 mln. klientų turintį antrinį padalinį „Postbank“.

Ekspertų nuomone, šis sandoris greičiausiai bus labai nuostolingas. Be to, „Deutsche Bank“ pranešė atleisiąs dar 9 tūkst. darbuotojų, pasitrauksiąs iš 10 pasaulio šalių ir sumažinsiąs filialų skaičių Vokietijoje. 

Vis dėlto didžiausią nuostolių dalį sudaro buvusio „Deutsche Bank“ vadovo Anshu Jaino palikti nesibaigiantys teisiniai ginčai (daugiausia – investicinės bankininkystės srityje), kurie koncernui iki šiol atsiėjo 12 mlrd. eurų.