Daugelis moterų mėgsta savo namus „padabinti“ kvepiančių žvakių kvapu, tačiau jų dūmai gali būti tiek pat kenksmingi kiek cigarečių.

Mokslinis tyrimas įrodė, kad kvapniosios žvakės skleidžia dūmus, kuriuose yra tiek pat kenksmingų toksinų kaip ir dūmuose, kurie skleidžiami cigarečių.

Kadangi tokios žvakės dažnai uždegamos mažai vėdinamose patalpose, pavyzdžiui, vonioje, jos išleidžia chemines medžiagas, kurios gali sukelti uždaros patalpos užterštumą. Žmogui tai gali baigtis astma, egzema ar odos komplikacijomis.

Iš natūralesnių medžiagų (bičių vaško, sojos) pagamintos žvakės yra mažiau pavojingesnės, tačiau parduotuvių lentynos pilnos pavojingų naftos produktų.

Pietų Karolinos universiteto darbuotojas Amidas Hamidis įrodė, kad parafino pagrindu pagamintose žvakėse nesusidaro reikiama temperatūra, kad kenksmingos cheminės medžiagos būtų neutralizuotos.

Tačiau pavojų kelia ne tik medžiagos, iš kurių padarytos žvakės. Daug pigių kvapniųjų žvakių yra „pagardinamos“ sintetiniais kvepalais ir dažais, kurie pasidaro kenksmingi, kai šildomi.

Problemų gali kilti ir dėl žvakės knato. Kuo jis ilgesnis, tuo daugiau susidaro dervos, kuri taip pat gali kelti užterštumą uždaroje aplinkoje.

Olandijos mokslininkai atliko tyrimą bažnyčiose, kuriose žvakės dega ilgiau nei devynias valandas be sustojimo. Tyrinėtojai nustatė, kad bažnyčioje yra dešimt kartų daugiau kenksmingų laisvųjų radikalų – dalelių, kurios gali sukelti vėžį – nei greitkelyje.

Kaip žvakes deginti saugiai?
• Jei įmanoma pirkite žvakes, padarytas iš natūralių medžiagų.
• Nekvapniosios žvakės skleidžia mažiau kenksmingų cheminių medžiagų.
• Kietesnis vaškas – saugesnis.• Venkite storų knatų.
• Nepamirškite vėdinti patalpų, kuriose dega žvakės.
• Kai žvakė dega, įsitikinkite, kad ugnis būtų neaukšta ir sklandi.